Jeigu jų sudaryta partijų rikiuotė pasiteisintų rinkimuose, naujajame Seime dirbtų tik viena konfliktuojančiųjų pusė - konservatoriai su krikščionimis demokratais. Tiesa, mandatų dalybose jie liktų paskutiniai.
Liberalų ir centro sąjungai, konflikte su konservatoriais ginančiai savo partietį vidaus reikalų ministrą, nepavyktų dar vieną kadenciją likti įstatymus leidžiančiojoje valdžioje.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 22-kovo 2 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią Lietuvos gyventojų paramą turėtų dvi dabartinės opozicijos partijos - Socialdemokratų ir Darbo.
Jei Seimo rinkimai būtų vykę minėtos viešosios nuomonės apklausos metu, tai už Lietuvos socialdemokratų partija būtų balsavę 19 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Darbo partiją būtų parėmę 16 proc. respondentų.
Beveik po 8 proc. rinkėjų būtų balsavę už partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
Kiek daugiau nei 6 proc. apklaustųjų būtų palaikę Tėvynės sąjungą- Lietuvos krikščionis demokratus.
Jeigu menamuose Seimo rinkimuose vasario pabaigoje-kovo pradžioje būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, tik šios penkios partijos būtų sulaukusios sėkmės.
Kitoms gi būtų pritrūkę iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
"Už borto" liktų Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurioms tektų po 4 proc. apklaustųjų balsų.
Dar mažiau - po 2 proc. - potencialių rinkėjų ketino balsuoti už politinę organizaciją "Sąjungą Taip" ir Krikščionių partiją. Po 1 proc. respondentų būtų palaikę partiją "Jaunoji Lietuva", Lietuvos liaudies partiją bei partiją "Lietuvos žaliųjų sąjūdis".
Kitas partijas būtų pasirinkę mažiau nei pusė procento respondentų.
Per mėnesį nuo sausio apklausos 2 procentiniais punktais padidėjo Liberalų sąjūdžio palaikymas. Taip pat 2 procentiniais punktais, bet sumažėjo ketinančių balsuoti už Darbo partiją bei partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Ketvirtadalis - 23 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.