„Praėjusią savaitę nebuvo kalbos, kad bus užtikrintas saugumas ir tvarka. Malonu, kad dabar yra, kas prisiima atsakomybę, – su ironijos gaidele balse trečiadienį spaudos konferencijoje teigė laikinasis Generalinės prokuratūros (GP) vadovas. – Bet kas garantuos, kad nieko nebus? O ką daryti prokuratūrai, kuri gauna tokią informaciją ir kažkaip turi reaguoti? Galų gale piliečių sveikata ir saugumu reikia rūpintis.“
Jis sakė dar prieš kelias dienas per pasitarimą su tam tikrų žinybų vadovais dalinęsis konfidencialia informacija apie galimus neramumus. „Buvo akcentuojama, kad galbūt iš dalies galima apsaugoti, tačiau garantijos jokios niekas nedavė“, – pažymėjo R. Petrauskas. Nors pirmasis leidimas homoseksualų eitynėms buvo duotas dar žiemą, GP tik dabar susirūpino jų dalyvių saugumu ir net kreipėsi į teismą. Anot pareigūno, tai buvo padaryta oficialiai gavus informacijos apie planuojamus veiksmus.
Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas antradienį tvirtino, kad policija yra pasirengusi užtikrinti viešąją tvarką homoseksualų eitynių „Už lygybę“ metu. Jo teigimu, „policija nediskutuoja šiuo klausimu nuo pat leidimo išdavimo“ ir ruošiasi užtikrinti viešąją tvarką renginio metu.
Trečiadienį DELFI konferencijoje dalyvavęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis patvirtino, jog turima duomenų, kad šeštadienį planuojamų eitynių metu prieš dalyvius planuojamos provokacijos, bet tam esą ruošiamasi. „Taip, turime duomenų. Identifikuoti asmenys yra įspėjami oficialiai, kad nedarytų įstatymų pažeidimų, o renginio vietoje, prieigose, kaip jau minėjau, numatytos ir logistinės priemonės ir atitinkamas pareigūnų skaičius bei jų ekipiruotė, kad būtų išvengta tokių veiksmų“, – sakė jis.
R. Petrauskas nenorėjo detalizuoti, kokių konkrečiai žinių apie galimus įvykius gavo. Paklaustas, ar vis dar mato grėsmę, jis teigė: „Na, kaip čia pasakius... (...) Kai pasiekia informacija, kai vos ne vaikų namų auklėtiniai yra raginami vykti į mitingą ir turėti su savimi po plytą ar pusplytę, nesakau, kad tai yra taikus mitingas. Ta informacija, kurią aš turiu, kol kas niekas jos nepaneigė. (...) Nesinorėtų, kad nukentėtų visai nekalti žmonės. Neduok Dieve, kažkas ateis su vaikais ir kažkas suorganizuos riaušes. Paprastai nukenčia silpniausi.“
Anot laikinojo GP vadovo, veiksmų prieš eitynių dalyvius gali imtis „nepakantūs kitokiems, radikaliai nusiteikę žmonės, kuriems nepriimtinas kitoks mąstymas“, bet ne asmenys, siekiantys neramumų vardan viešosios tvarkos sutrikdymo. „Tai – žmonės, kurie nėra lankstaus, šiuolaikiško mąstymo, kurie galvoja stereotipiškai, kad viena nuomonė turi vyrauti“, – aiškino pareigūnas.
Gavęs šią informaciją, jis paprašė organizatorių atšaukti renginį. Spaudos konferencijoje R. Petrauskas aiškino, jog „nesame prieš eitynes, jei jos taikios, tačiau reikia pasverti, kokios yra pasekmės“. „Mes gerbiame pamatines vertybes, gerbiame įstatymus, gerbiame jų saviraiškos teises. Tuo pačiu informuojame, kad šiemet pradėti 42 ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų jiems, kad yra tokia situacija, yra grėsmės, kurios gali kelti pavojų tiek patiems eitynių dalyviams, tiek kitiems asmenims. Todėl prašome rasti galimybę nedalyvauti“, – Lietuvos gėjų lygai nusiųstą laišką citavo laikinasis GP vadovas.
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sustabdantis sostinės savivaldybės išduoto leidimo eitynėms galiojimą, kol bus išnagrinėti prašymai šį renginį apskritai atšaukti.
Dėl to į teismą kreipėsi ne tik laikinasis generalinis prokuroras R. Petrauskas, bet ir Kauno miesto tarybos narys Stanislovas Buškevičius. Organizatoriai žada skųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Savo prašymą R. Petrauskas motyvavo viešojo intereso gynimu, saugumu ir viešosios tvarkos užtikrinimu.
Savo ruožtu eitynių organizatoriai R. Petrauską apskundė GP. Laikinasis šios institucijos vadovas situaciją pavadino „gana įdomia“ ir priminė, kad ikiteisminis tyrimas dėl generalinio prokuroro veiksmų pradedamas pagal tam tikrą procedūrą. Jei šis pareigūnas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, prezidentas kreipiasi į Seimą su prašymu nušalinti jį nuo pareigų. Parlamente sudaroma speciali komisija ir jei ji priima teigiamą sprendimą, GP vadovas nušalinamas nuo pareigų, o tuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas.