Parlamentui pateiktuose įstatymų projektuose nustatytos kelios esminės naujovės. Siūloma nešaukti vyresnių nei 26 metų vyrų, leidžiant jiems į kariuomenę eiti savanoriais. Taip pat stipriai keliamas šauktinių apmokėjimas, apibrėžiami bankų ir būsto kreditus paėmusių karo prievolininkų santykiai.
Seimo komitetai vieningai palaiko siūlymą nešaukti į kariuomenę 27-38 metų vyrų, taip pat vieningai pritariama šauktinių apmokėjimo naujovėms. Labai gerai įvertintiems kariams siūloma skirti 4 bazinių socialinių išmokų dydžio užmokestį, gerai įvertintiems šauktiniams – 3, likusiems – 2. Savo noru į tarnybą atėjusiems kariams siūloma minėtas išmokas taikyti padidinant jas dar 25 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai siūlo daugiau laisvės būsto kreditus paėmusiems šauktiniams – jiems siūloma leisti patiems pasirinkti būdus, kaip bus mokamos palūkanos, o ne apibrėžti tai „šalių susitarimu“.
Būta siūlymų karo prievolės laikotarpį sutrumpinti nuo 9 iki 3 mėnesių, pirmiausiai į kariuomenę šaukti bedarbius ar pašalpų gavėjus – tačiau visi jie nesulaukė palaikymo Seimo komitetuose.
Tuo Seimo tribūnoje atvirai piktinosi socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Seimo narė taip pat neslėpė nusivylimo, jog Seimas nelinkęs pritarti jos iniciatyvai šauktinių gretas papildyti bausmę atlikusiais ar tebekalinčiais jaunais vyrais, nuteistais už nesunkius nusikaltimus.
„Klausykite, kas yra ilgalaikiai bedarbiai? Tai tie žmonės, kurie per 6 mėnesius nesugebėjo susirasti darbo. (…) Ir tie žmonės, kurie nusikalto – jiems uždedamas kryžius, ir jie negalės ginti Tėvynės“, - stebėjosi B. Vėsaitė.
Sykiu ji deklaravo paramą laikinam šauktinių sugrąžinimui ir pasidžiaugė, kad stipriai didinamas karo prievolininkų apmokėjimas.
Pristatydamas būsimą šaukimo tvarką, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, jog nuo 2020 m. bus vėl pereita tik prie profesionalios kariuomenės. Jis taip pat pabrėžė, kad šauktiniai į kariuomenę grįš kur kas liberalesniais principais, nei tai vyko iki 2008 m.
„Šio periodo šauktiniai turės galimybę sugrįžti į namus ir pasiruošti būsimam gyvenimui. (…) Jiems taip pat yra numatomos tam tikros galimybės pasirinkti tarnybos vietą“, - kalbėjo J. Olekas, pridurdamas, jog pastarasis variantas bus taikomas savanoriams.
Balsuojant dėl Seimo narių pasiūlymų, pirmiausiai imtasi iniciatyvos dėl šauktinių tarnybos periodo sutrumpinimo iki 3 mėnesių, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas informavo, jog komitetas šiai iniciatyvai nepritaria, o 3 mėnesiai – nepakankamas periodas kario parengimui. Analogišką nuomonę išdėstė ir J. Olekas.
R. Tamašunienės iniciatyvą Seimas atmetė. Nepritarta ir Rimos Baškienės siūlymui pirmiausiai šaukti 19-mečius, nesurinkus pakankamo skaičiaus – 20-mečius ir t.t. Taigi šaukimo „loterija“ apims visą 19-26 metų vyrų, nestudijuojančių aukštosiose mokyklose, spektrą.
R. Baškienė su kompanija taip pat siūlė atsisakyti kompiuterizuotos „loterijos“. NSGK šio siūlymo nepalaikė – nepalaikė ir Seimas.
Analogiška baigtis ištiko ir Andriaus Mazuronio siūlymą pirmiausiai į šauktinių gretas kviesti bedarbius jaunuolius.
A. Mazuronio siūlymui nustatyti, kad būsto kreditus paėmę šauktiniai galės patys rinktis, kaip tarybos metu mokėti palūkanas ar jas atidėti, Seimas pritarė.
Po svarstymo šauktinių kvietimo tvarkos reglamentavimui pritarė 77 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2. Taigi pereita į paskutinę stadiją – įstatymų priėmimą. Tačiau galutinis balsavimas veikiausiai vyks jau kitame Seimo posėdyje – prašymų įstatymus tvirtinti taikant skubą nebuvo.