66 parlamentarai sutiko, kad NSGK atliktų tyrimą dėl galimo Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje, 1 balsavo prieš, 11 įvairių frakcijų narių susilaikė. Galutinis balsavimas dėl tyrimo numatytas ketvirtadienį.
Pats komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pasiūlė pavesti NSGK atsakyti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar mūsų šalyje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai.
Be to, jis norėtų su kolegomis aiškintis, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
NSGK išvadų tikimasi iki gruodžio 22 d.
Imtis kruopštesnės analizės komitetas suskubo po spalį prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai išsakytų priekaištų dėl pernelyg formaliai atliekamo tyrimo. Ji teigė turinti netiesioginių įtarimų, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, o Vakarai tuo esą net neabejoja.
Tomis dienomis Vilniuje viešėjęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas taip pat paragino išsiaiškinti visas aplinkybes. Anot jo, tam tikrų žmonių pateikti liudijimai rodo, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas centras, kuriame sulaikytieji galėjo būti apklausiami naudojant smurtą.
L. Graužinienė: atsakymą visi žino šiandien
Kalbėdamas Seimo posėdyje A. Anušauskas priminė, kad prieš du mėnesius išslaptintoje CŽV inspektoriaus ataskaitoje buvo atskleisti sulaikytųjų tardymo metodai, galimai prasilenkiantys su žmogaus teisėmis. Su šių centrų veikla siejami sulaikytųjų kankinimai, o Lietuva yra pasirašiusi konvenciją, draudžiančią tokius veiksmus. Panašų tyrimą jau yra pradėjusi Lenkija.
„Svarbu nustatyti, ar Lietuva pagrįstai kaltinama. ar yra faktinių duomenų kaltinimams pagrįsti. Kol kas ne visos prielaidos yra pasitvirtinusios. Europoje tai vyko, klausimas, ar vyko Lietuvos teritorijoje, ar Lietuva kaip nors su tuo susijusi“, – argumentavo komiteto vadovas.
„Esame įvaryti į kampą ir neturime kitos galimybės. Yra suformuota tarptautinė opinija, kad tokie kalėlimai Lietuvoje buvo, belieka juos tik surasti“, – kolegai antrino konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis.
Tačiau Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė pasiūlė visų pirma pagalvoti apie gyventojų saugumą: „Gal per didelė našta ir atsakomybė uždedama ant viso Seimo už Lietuvos gyventojų saugumą? Sakote, kad prezidentės nekviesite liudyti, nors iš viešos erdvės galima susidaryti įspūdį, kad ji turi informacijos. Ar nebus tik formalus darbas?“
A. Anušauskas atrėmė tokias abejones teigdamas, kad planuojamų apklausti žmonių sąraše – 41 pavardė. „Tai yra žmonės. kurie tuo metu užėmė atitinkamas pareigas ir galėjo ką nors žinoti ar, jei buvo tikras faktas, dalyvauti. (...) Turime pačių įvairiausių įtarimų, prielaidų. Norime surasti faktus ir tiesioginius įrodymus. Ar nekeliamas tiesioginis pavojus? Manau, kad Lietuvos prestižui labiau pakenktų, jei nebūtų tyrimo. Lietuva yra NATO narė, vykdo operacijas Afganistane, anksčiau buvo Irake, kituose karštuose taškuose. Lietuva prisiima atsakomybę ir pavojaus naštą. Siekdami minimalizuoti grėsmę turime atlikti tyrimą.“
Tačiau tokie argumentai L. Graužinienės neįtikino „Galutinį sprendimą priims ne komitetas, o Seimas. Beveik esu įsitikinusi, kad atsakymą visi žino šiandien. Kas atsitiks, kai Seimas nubalsuos, kad kalėjimo nebuvo, o į viešą erdvę ateis patvirtinimas, kad buvo? Kaip atrodys Seimas ir kas bus su jo prestižu? Tai yra paprastų žmonių saugumo klausimas. Čia ne šiaip klausimas išsiaiškinti – nuslėpė ar ne. Gal galima išsiaiškinti tyliai pačiu aukščiausiu lygiu ir nerizikuoti paprastų žmonių gyvybėmis ateityje?“
Tarp planuojamų apklausti žmonių nėra D. Grybauskaitės
Kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais, šį rugpjūtį pranešė amerikiečių televizija „ABC News“. Toks centras, kuriame laikyti įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
Neseniai ta pati televizija atskleidė lėktuvų, neva gabenusių CŽV kalinius į Lietuvą, numerius, datas, kada keli lėktuvai leidosi Vilniuje, ir jų skrydžių maršrutus. Tačiau A. Anušauskas netrukus pranešė iš Civilinės aviacijos administracijos gavęs atsakymus, jog minėti lėktuvai nurodytu laiku nei buvo Lietuvoje, nei kirto jos teritoriją.
Kur galėjo veikti toks centras, tvirtų žinių nėra. LNK prieš keletą savaičių paskelbė, esą jis galėjo veikti Antaviliuose netoli Vilniaus įrengtoje Valstybės saugumo departamento bazėje, anksčiau kalbėta apie Rūdninkus.
Užsienio reikalų ministerija ir eksprezidentai Valdas Adamkus bei Algirdas Brazauskas amerikiečių žiniasklaidos pranešimą apie neva Lietuvoje veikusį slaptą kalėjimą paneigė.
Savo ruožtu VSD vadovas Povilas Malakauskas trečiadienį pareiškė, kad apie galimą slapto kalėjimo buvimą Lietuvoje ši institucija viešai nediskutuos.
Trečiadienį Seimo posėdyje A. Anušauskas teigė, kad planuojama apklausti daugiau nei 40 žmonių. Įgijęs laikinosios tyrimo komisijos statusą, komitetas galės kviesti į posėdžius ne tik valstybės pareigūnus, bet ir privačius asmenis. Jau anksčiau jis teigė, kad norima išgirsti buvusių šalies vadovų, taip pat – buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio, saugumo vadovų Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus parodymus, tačiau D. Grybauskaitė esą nebūtų kviečiama.