Įtarimai Finansų departamento vadovėms buvo pareikšti po skandalo, kai paaiškėjo, jog dabar jau buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė kasoje esančius pinigus skolino savo draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Petkelienė iššvaistė daugiau kaip 370 tūkst. litų, kuriuos apgaule įgijo O. Goluskaitė. Be to, iš Seimo kanceliarijos buvo pasisavinta beveik 70 tūkst. Lt.
Pasak prokurorės V. Gužaitės, įtarimai D. Špakauskienei buvo pareikšti dar rugpjūčio pabaigoje, o D. Petrauskienei – rugsėjį. Jų byla buvo išskirta iš R. Petkelienės ir O. Goluskaitės tyrimo.
Oficialūs įtarimai buvo pareikšti gavus ekspertų išvadas, kuriose buvo konstatuota akivaizdžių aplaidaus buhalterijos tvarkymo faktų. Šiuo metu laukiama dar papildomų išvadų, be to, atliekamos papildomos liudytojų apklausos.
Ikiteisminio tyrimo metu yra tiriama Seimo kanceliarijos veikla nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos.
Finansų departamento vadovėms pareigūnai nėra paskyrę kardomųjų priemonių. D. Petrauskienė ir D. Špakauskienė iki šiol dirba Seimo kanceliarijoje. Jos savo kaltę neigia.
Tuo tarpu buvusi kasininkė ketvirtadienį teisme pasakojo, kad D. Petrauskienė esą pati dažnai skolindavosi Seimo pinigus, be to, žinojo apie O. Goluskaitei suteiktas nelegalias paskolas. Vėliau paaiškėjo, kad moteris pinigus pralošė kazino.
Be to, R. Petkelienė pareiškė, kad asmeniškai pati yra paskolinusi 2 tūkst. Lt dabar jau buvusiam Seimo kancleriui Arvydui Kregždei, kuris šių pinigų iki šiol nėra grąžinęs.
Kasininkė taip pat pasakojo, kad paskolos buvo išduodamos ir Seimo darbuotojams bei parlamentarams. Tarp jų kaltinamoji paminėjo socialdemokratą Česlovą Juršėną, kuriam per D. Petrauskienę esą suteikė 9 tūkst. Lt paskolą.
Skolas R. Petkelienė įformindavo ant negaliojančių kasos pajamų orderių, kuriuos laikydavo voke. Ji taip pat pareiškė, kad finansinės veiklos patikrinimai Seimo kanceliarijoje buvo atliekami formaliai, kasoje visą laiką buvo pinigų trūkumas.
Už aplaidų buhalterijos tvarkymą Baudžiamasis kodeksas numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.