Komiteto pirmininko Arvydo Anušausko siūlymu, NSGK pavesta atsakyti, ar Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar mūsų šalyje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai. Be to, jis su kolegomis aiškinsis, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
Komiteto išvadas tikimasi gauti gruodžio 22 d., tačiau jo narys konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas iš karto įspėjo, kad dėl darbo apimties ir planuojamų apklausti žmonių gausos šį terminą gali tekti pratęsti.
Socdemas Vytenis Andriukaitis, nors ir pritarė šiam tyrimui, reakciją į iškeltus įtarimus dėl slapto CŽV kalėjimo pavadino pavėluota. Anot jo, reikėjo suklusti žymiai anksčiau ir kurti specialią komisiją ar skubiai pavesti NSGK aiškintis situaciją. Parlamentaras pasiūlė komitetui apklausti ne tik buvusius prezidentą Rolandą Paksą ir Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. anuomet dirbusių vyriausybių narius, diplomatus ir gal net susitikti su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) tyrėjais, kurie jau aiškinosi slaptų kalėjimų kūrimą Europoje.
Anot socialliberalo Valerijaus Simuliko, užuot laikiusis „stručio politikos“, reikėtų pagalvoti apie žmogaus teises ir išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybėje.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys stebėjosi, kodėl komitetui duodamas darbas, kurį esą turėtų atlikti milijonus kasmet kainuojančios specialiosios tarnybos. Būsimą tyrimą jis pavadino cirku ir retoriškai klausė, kas nutiks, jei NSGK kalėjimo neras, o netrukus kas nors užsienyje patvirtins, kad jis Lietuvoje tikrai veikė.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė sutiko su delegacijos ETPA vadovo Emanuelio Zingerio replika, kad ETPA atstovų atlikto tyrimo išvados, patvirtinusios slaptų CŽV kalėjimų Europoje buvimą, neįtikino. „Kas skleidžia šitą melagingą informaciją ir kam tai yra naudinga?“ – ji siūlė komitetui atsakyti į šiuos klausimus, o prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri neseniai teigė turinti netiesioginių įtarimų, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, paragino atsargiau reikšti tokias abejones.
Imtis detalesnio tyrimo NSGK suskubo po spalį D. Grybauskaitės viešai išsakytų priekaištų dėl pernelyg formaliai atliekamo tyrimo.
Kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais, šį rugpjūtį pranešė amerikiečių televizija „ABC News“. Toks centras, kuriame laikyti įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
NSGK planuoja apklausti daugiau nei 40 žmonių. Įgijęs laikinosios tyrimo komisijos statusą, komitetas galės kviesti į posėdžius ne tik valstybės pareigūnus, bet ir privačius asmenis. Be kita ko, norima išgirsti buvusių šalies vadovų, taip pat – buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio, saugumo vadovų Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus parodymus. D. Grybauskaitė esą nebūtų kviečiama.