Š.Liekis: Lietuvoje išvešėjo tautos ir valstybės atskyrimas

Lietuvoje tauta ir valstybė yra tarsi atskirtos, maža to, mūsų valstybėje vyrauja tautininkiška ideologija, kuri savo esme yra antivalstybiška. Tokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, kurio teigimu, apskritai terminas „tautiškumas“ turėtų būti nevartotinas.

„Lietuvoje yra labai išvešėjęs tautos ir valstybės atskyrimas bei antivalstybiškas tautininkiškos ideologijos pobūdis. Beje, tos valstybės tautininkiškoje ideologijoje nelabai ir yra, nes juk nereikia mums nei institucijų, nei valstybinių tradicijų. Pasižiūrėkite į mūsų švenčiamas Dainų šventes arba Tūkstantmečio šventimą, puikiai matysite, ką ten švenčiame: nėra ten nei miesto, nei dvaro, yra tik šiuolaikiniai lietuviai tautiniais drabužiais bei devynioliktame amžiuje susiformavusios etnografinės grupės – žemaičiai, aukštaičiai. Lietuvos, kaip valstybės, istorijos, ten nėra“, - konferencijoje Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje teigė mokslininkas.

„Lietuvoje mes net nesusimąstome, kad dažnai vartojamas terminas „tautiškumas“ yra ydingas pats savaime. Jis yra nevartotinas“, - pridūrė Š. Liekis, kurio nuomone, šis terminas yra atskiriantis, o ne integruojantis.

Pasak pranešėjo, centrinėje ir rytų Europoje jaunimas jau priima paneuropinę tapatybę, tad tai yra geidžiamybė, prie kurios turėtume eiti ir mes.

Regione vyrauja anti-tapatybė?

Š. Liekis trečiadienį dalyvavo konferencijoje „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“, kurioje skaitė pranešimą apie ydingą nacionalizmo ir patriotizmo suplakimą.

Mokslininkas stebėjosi, kad kartais net ministrai kalba apie tautiškumą, nors turėtų kalbėti apie valstybę ir valstybingumą.

Pasak pranešėjo, iš neseniai praūžusios Lenkijos nepriklausomybės šventės kaimyninėje valstybėje, galima spręsti, jog centrinėje ir rytų Europoje vyrauja anti-tapatybė, kuri yra prieš ką nors nukreipta: prieš liberalizmą, prieš homoseksualus ar dar ką nors kita.

„Jeigu pasižiūrėsime į lenkišką pavyzdį, kai lapkričio 11-ąją buvo švenčiama Lenkijos nepriklausomybės diena ir policija vaikė nacionalistus, tai suprasime, kad lenkiška tapatybė yra tapatinama su antiliberalizmu, antigėjiškumu, anti-, anti-, anti-, anti-. Kitaip sakant, liberalizmas toms kraštutinėms jėgoms visuomet yra kaip grėsmė tautai. Ir tame kontekste šnekėdami apie nacionalizmą mes užmirštame, kad nacionalizmo atmainų yra daug, o tos nacionalizmo atmainos, kurias matome rytų ir centrinėje Europoje, turi daug nepatrauklių bruožų“, - teigė Š. Liekis.

Turėtume tapti basanavičiais ir nesustoti kūrę savo tapatumo

Jo nuomone, šio regiono nacionalizmas nepatrauklus savo šovinizmu bei perdėta meile gentinei, etninei būsenai.

„Labiausiai stebina tai, kad viešoje erdvėje nacionalizmas tapatinamas su patriotizmu. Aš esu radikalus šito priešininkas“, - teigė VDU mokslininkas.

Pasak Š. Liekio, Lietuvoje, skirtingai nei, tarkime, Vokietijoje, tautiškumas laikomas vertybe, apie ją daug kalba netgi ministrai, nors pats savaime šis terminas atskiria dalį valstybės piliečių.

„Vietoje to, kad šnekėtų apie žemę ir kraują, Lietuvos visuomenė turėtų pradėti šnekėti apie žemę ir praeitį“, - sakė Š. Liekis, kurio nuomone, esminė vertybė Lietuvoje bei visame mūsų regione turėtų tapti paneuropinė tapatybė, mes turėtume ir toliau konstruoti savo tapatumą ir nesustoti ties kokiu nors praėjusius amžiumi.