Darbo grupė tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju siūlo numatyti draudimą šioje pensijų kaupimo sistemoje dalyvauti tiems, kuriems iki pensijos liko dešimt ar mažiau metų.
Ji taip pat ragina numatyti fondo valdytojams pareigą valdyti pensijų fondo dalyvio lėšas pagal optimalią strategiją, atitinkančią dalyvio amžių, o atskaitymų iš pensijų turto dydžius susieti su fondų valdymo efektyvumu.
Šios darbo grupės narys, Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis DELFI sakė manąs, kad vertėtų palikti dabartinę tvarką ir leisti patiems darbuotojams nuspręsti, ar nori dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje.
„Mano nuomone, nereikėtų reikalauti privalomo dalyvavimo antrosios pakopos pensijų fonduose, nes nėra aišku, kuri sistema gali garantuoti didesnę pensiją. Vertimas žmones dalyvauti privačioje sistemoje pačią valdžią vers šią sistemą reguliuoti ir apriboti, reikalauti, kad ji garantuotų tam tikras pajamas. Aš manau, kad laisvanoriškas dalyvavimas yra geriau patiems fondams, o priverstinis dalyvavimas atidaro vartelius didesniam valdiškam reguliavimui, vargu, ar jie tuo apsidžiaugtų“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, alternatyvūs variantai darbo grupės pasiūlymuose liko norint pateikti visas išdiskutuotas ir pateiktas idėjas.
Šiuo metu dauguma dirbančių piliečių savanoriškai pensiją kaupia antrosios pakopos pensijų fonduose.
Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų spalio 31 dieną buvo daugiau kaip 3 mlrd. Lt. Privati pensijų kaupimo sistema, kai dalį darbuotojo „Sodrai“ sumokamų mokesčių ši perveda į privačią draudimo bendrovę, sukurta 2003 m.
Nežino, ką darys su pervedimais į pensijų fondus
Pernai Seimas Vyriausybės siūlymu „Sodros“ pervedimus į privačius antrosios pakopos pensijų fondus sumažino nuo 5,5 proc. iki 2 proc. Tačiau nuo 2011 m. žadėjo juos grąžinti į buvusį lygį.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas po trečiadienio Vyriausybės posėdžio sakė, kad kol kas nenuspręsta, kaip toliau elgtis su šiais sumažintais pervedimais.
„Tai yra antrojo reformos etapo klausimai. Tarp tų septynių problemų, kurias įvardijome ir dėl kurių siekiame turėti atsakymus, šio klausimo nėra. Manau, kad antrame etape šie apsisprendimai bus“, – sakė jis.
Seimas ir Vyriausybė yra nusprendę, kad šie atskaitymai į buvusį lygį turėtų grįžti nuo 2011 m., 2012-2014 m. jie padidėtų iki 6 proc., o vėliau vėl būtų 5,5 proc.
Vėlins pensinį amžių, keis motinystės išmokas
DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmiausiai įgyvendinti septynių žingsnių „Sodros“ pertvarką: norima iki 65 metų vėlinti pensinį amžių, neskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų, planuojama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti nebemokėti kompensacijos, o už šiuos pinigus pasiūlyti konkrečiam žmogui reikiamos paslaugos.
Taip pat siūloma mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas ir pirmaisiais metais mokėti 60 proc., o antraisiais – 40 proc. atlyginimo neperlipant nustatytų „lubų“, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą perduoti privačioms bendrovėms, keisti kompensavimo už ligos biuletenį tvarką, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Planuojama, kad visi šie pasikeitimai įsigalios 2011-2012 m. Dėl jų dar turi sutarti Vyriausybė ir Seimas.
Dabartinė Vyriausybė „Sodros“ pertvarkos ėmėsi norėdama iki 2015 m. subalansuoti jos biudžetą. Šiemet planuojama, kad socialinio draudimo biudžeto deficitas bus 2,7 mlrd. Lt.
