Kaip pranešė „The Daily Mail“, rusų fotografų darbams vis labiau populiarėjant tarp kolekcininkų, aukcione parduodama 156-ių objektų amerikiečio kolekcija, kuri vertinama vidutiniškai 891 600 svarų (3,6 mln. Lt).

Laikraštis skelbia, kad komunistų į juodąjį sąrašą įtrauktų menininkų fotografijose – iki šiol nematyta Rusija. 1959–2004 m. darytos nuotraukose – unikalios TSRS laikų kasdienybės akimirkos, užfiksuotos fotografų tiek dokumentine, tiek eksperimentine ar avangardine maniera.

Kiekviena fotografija įvertinta nuo 1 200 svarų (4,8 tūkst. Lt) iki 60 000 svarų (243,9 tūkst. Lt). Fotografijų autoriai – rusai ir Baltijos šalių atstovai, jie eksponavo savo darbus pogrindžio ir alternatyviose erdvėse iki pat praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio.

Tarp fotografijų autorių – ir keletas Lietuvos atstovų: fotografijos klasikai Antanas Sutkus ir Aleksandras Macijauskas, taip pat Remigijus Treigys, Vitas Luckus, Gintautas Trimakas ir Alvydas Lukys.

Už A. Sutkaus nuotraukas tikimasi gauti 3000-8000 svarų. Daugiausia – 6000-8000 svarų – tikimasi už nuotrauką „Sudie, partijos draugai“, kurioje 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lukiškių aikštėje verčiamas paminklas Leninui.

Tarp A. Macijausko darbų – „Įėjimas į moterį“, „Gerianti moteris“, vaizdelis iš veterinarijos klinikų. Už A. Macijausko darbus tikimasi gauti 2000-6000 svarų.

Aukcionas „Rusijos ir Rytų Europos šiuolaikinės fotografija“ vyks Londone iki birželio 5 d.

A. Sutkus: parduodant nuotraukas lietuviams, reikia būti atsargiam

„Malonu. Nors pinigų ir negauni, vis vien fotografija garsinama“, – išgirdęs, kad jo fotografijomis prekiaujama „Sotheby’s“ aukcione, DELFI sakė A. Sutkus. Jo teigimu, minėtas nuotraukas amerikietis kolekcininkas greičiausiai kažkada nusipirko kokioje nors mugėje ar galerijoje. Pasak A. Sutkaus, šis pavyzdys rodo, kad investuoti į fotografijas apsimoka – kolekcininkas uždirbs 5-10 kartų daugiau, nei investavo.

„Kainos dabar jau didelės, jos kasmet po truputį kyla. Bėda ta, kad pats per visą karjerą nuotraukas esu pateikęs tik kokiems 9 aukcionams, o dalyvavau maždaug 150 ir pusėje jų nuotraukų nupirkta. Vadinasi, kažkas kiti pateikia mano darbus“, – aiškino A. Sutkus.

Fotomenininkui sunku pasakyti, į kiek pasaulio šalių pasklidusios fotografijos. Šiuo metu jo parodos turi pasisekimą Brazilijoje: rengiamos San Paule, sostinėje Brazilijoje, Rio de Žaneiro ir kituose miestuose. Viena paroda vis buvo pratęsiama ir eksponuota visą pusmetį.

Pasak A. Sutkaus, parduodant nuotraukas lietuviams reikia būti atsargiam – pusvelčiui nupirktas nuotraukas siekiama keliskart brangiau parduoti užsienyje. „Juokauju, kad turbūt Paryžiuje ir Londone ant sienų mano fotografijų daugiau negu Vilniuje. Ten yra tradicija pirkti fotografiją. O Lietuvoje tokios tradicijos nėra, visi nori labai pigiai mokėti. Iš viso menas dabar nelabai perkamas“, – apibendrina A. Sutkus. Jo teigimu, pasitaiko ir piratavimo: dingsta ir nuotraukos, ir parodų kuratoriai.

Vienos geriausios nuotraukos A. Sutkus neišskiria, tačiau tarp įdomiausių mini „Maratoną Universiteto gatvėje“, taip pat „Sudie, partijos draugai“, kurioje užfiksuotas Lenino statulos nuėmimas 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lukiškių aikštėje pučui pralaimėjus. Ši nuotrauka apkeliavo viso pasaulio spaudą, pateko į pirmuosius puslapius. Olandijoje fotografija buvo panaudota džinsų reklamai.

Viena žinomiausių A. Sutkaus nuotraukų – „J. P. Sartre'as Lietuvoje“. Fotomenininkas prisimena, kad turėjo įrodinėti nuotraukos autorystę.

„Kai J. P. Sartre'as mirė, visas nuotraukas perėmė agentūra ir po visą pasaulį platino kita pavarde. Tik 1991 m., susitikęs su vienos Prancūzijos agentūros direktoriumi, parodžiau fotografijas, tarp kurių buvo ir J. P. Sartre'as. Mane apšaukė plagiatoriumi – esą tai prancūzų nuotrauka. Pasiūliau pažiūrėti į 1980 m. pasaulinę prancūzų enciklopediją, joje ši nuotrauka buvo įdėta“, – pasakojo A. Sutkus.

Prancūzas nuotrauką įsigijo už 100 dolerių. Tuomet už šiuos pinigus galėjai gyventi mėnesį. Kad nuotrauka tikrai jo, A. Sutkus įrodė suradęs negatyvus.

--
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (99)