Srityje, į kurią nukreiptos visų akys, – nauji paskyrimai

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paskyrė naują Pajėgumų ir ginkluotės direktorių, kuris pakeis lik šiol šias pareigas ėjusį brigados generolą Gintautą Zenkevičių. Naujuoju direktoriumi taps iki šiol krašto apsaugos ministro padėjėju dirbęs Darius Užkuraitis.

Kaip DELFI sakė krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Rūta Apeikytė, D. Užkuraitis naujas pareigas pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius yra atsakingas už ilgalaikį karinių pajėgumų, ginkluotės ir krašto apsaugos sistemos planavimą, karinės technikos ir įrangos plėtrą, karybos srities standartizavimą.

Apžvalgininkas Aleksandras Matonis savo socialinio tinklo paskyroje darė prielaidą, kad brigados generolas G. Zenkevičius skubos tvarka buvo išsiųstas į Briuselį atstovauti Lietuvai prie Europos Sąjungos ir NATO, nes jo pavardė susijusi su kontroversišku pėstininkų kovinių mašinų projektu, kuriuo esą suabejojo Krašto apsaugos ministeriją kontroliuojančios institucijos bei specialiosios tarnybos.

„Kontroversija dėl šarvuočių, tai yra pėstininkų kovinių mašinų, dar kartą parodė: galbūt tai iš tiesų pajėgumas, kuris kariuomenę sustiprintų, tačiau dabartinių prioritetų skalėje atsižvelgiant į dabartines grėsmes tai nėra pirmalaikis prioritetas. O mes matome, kad šis brangiausias prioritetas yra formuojamas kaip pirmiausias, svarbiausias prioritetas“, - TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė A. Matonis.

„Savo laiku buvo sugalvota afera. Tai yra faktas, dėl kurio aš esu absoliučiai įsitikinęs. Konkrečiai kalbama apie generolą G. Zenkevičių, kuris labai mylėjo vienos kaimynės šarvuotas mašinas“, - „Savaitės komentarams“ sakė žurnalistas bei apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Tačiau D. Užkuraitis greičiausiai irgi nesulauks didelio viešo pritarimo savo paskyrimui. Jis laikomas artimu J. Oleko žmogumi, kuris veikiausiai niekuo nesiskirs nuo G. Zenkevičiaus.

„Naujasis generalinis direktorius yra artimas J. Oleko aplinkos žmogus, turintis ministrui itin daug įtakos. Manau, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė dabar turės dar daugiau darbo kontroliuodami ministro veiklą ir, svarbiausia, pajėgumų ir ginkluotės raidą ir įsigijimus“, - socialiniame tinkle rašo A. Matonis.

DELFI primena, kad Krašto apsaugos ministerija pranešė iki 2020 metų ketinanti įsigyti pėstininkų kovos mašinų, kuriomis turi būti aprūpinti du mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionai. Ministerijos atstovų teigimu, galima sandorio suma siektų apie 1 mlrd. litų ir apimtų ne tik šarvuočių įsigijimą, tačiau ir priežiūrą, infrastruktūros pritaikymą, personalo paruošimą ir kita.

Tačiau ekspertai suabejojo tokiais pirkimais. Kai kurių ekspertų teigimu, kariuomenei pirmiausia reiktų visiškai apsirūpinti bepiločiais žvalgybiniais orlaiviais, lengva prieštankine ir priešlėktuvine ginkluote, naktinio matymo, radijo ryšio prietaisais bei lengvu transportu. Šalia visų šių įsigijimų, jų teigimu, kariuomenei būtina padidinti eilinių karių skaičių, nes šiuo metu koviniai batalionai nėra visiškai užpildyti.