Žmonės nėra tikri dėl savo duomenų
Vilnietė Ieva, sumaniusi savaitgalį atlikti pilietinę pareigą bei sutaupyti pinigų valstybei, kad surašinėtojams nereikėtų lankytis jos namuose, teigė labai pasigailėjusi dėl tokių savo užmojų. Esą būtų buvę daug greičiau ir paprasčiau viską apie save papasakoti ją aplankiusiam surašinėtojui.
„Elektroninio surašymo sistema man, kaip, tikriausiai, daugybei žmonių, visiškai sugadino nervus. Prisiskambinti nurodytu telefonu neįmanoma, o užpildžius duomenis neaišku, ar jie užfiksuoti, nes sistema nuolat lūžinėja. Kai pagaliau iš šimtojo karto prisiskambinau į Statistikos departamentą, man pasiūlė jungtis prie sistemos vėliau, nes neva labai daug žmonių bando deklaruoti duomenis, todėl ji lūžinėja. Bet jei jau paskelbtas elektroninio surašymo vajus, gal masiniam pasijungimui būtų buvę galima tinkamiau pasirengti? Antraip žmonės tiesiog nusispjaus ir nebedeklaruos savo duomenų internetu.
Dar Statistikos departamento darbuotoja priminė, kad galima savo duomenis deklaruoti ir rytoj (pirmadienį – DELFI), pridurdama, kad žmonės tikriausiai apie tai nepagalvoja. Bet, mano nuomone, tai ne pagalvojimo reikalas – ne visi juk gali darbo metu asmeninius reikalus tvarkyti, o pasilikti jų paskutinei minutei nesinori“, - atviravo moteris.
Jai antrinantis vilnietis Rytis apskritai sunerimo dėl duomenų saugumo. Anot jo, sistemai užlūžus, jis bandė puslapį atnaujinti. Atlikus šį veiksmą, duomenys atsinaujindavo. „Asmeniniai žmogaus duomenys turi būti ypatingai saugomi, o apie kokią apsaugą galima kalbėti, kai juos matyti galima atnaujinus lūžtantį puslapį – be jokių papildomų slaptažodžių?“ - svarstė pašnekovas.
„Esame pilietiški ir raštingi. Nuolat naudojamės kompiuteriu ir internetu tiek darbe, tiek laisvalaikiu, bankų, parduotuvių paslaugomis ir panašiai. Todėl pamanėme, kad dalyvaudami surašyme palengvinsime žmonių darbą. Esame užimti, namie nebūname ne tik darbo valandomis, o pagyvenusi mama, bijodama įvairaus plauko sukčių, nepažįstamiems neatidaro durų, o pažįstami žino, kaip apie savo atėjimą jai pranešti. Valandą laiko bandėme surašyti savo duomenis. Tačiau viskas veltui. Sistema tai nepripažįsta adreso, nors adresas tas pats nuo namo pastatymo 1959 metais, tai pareiškia, kad toks žmogus neegzistuoja, nors tas žmogus egzistuoja jau šeštą dešimtį metų.
Paskambinus nurodytu telefonu, ilgai ir kantriai laukėme, kol atsiliepė žmogus. Tas žmogus galėjo paaiškinti, kad sistema vakar veikė sėkmingai, nes jis sėkmingai surašė tėvuką... Gaila šiam reikalui išleistų pinigų. Vietoj tokių išlaidų, buvo galima parūpinti nemažai būstų našlaičiams ar socialiai remtinoms šeimoms ir nepalikti „nuosėdų“, kad mūsų gyvenimą tvarko nevykėliai. Negi iš tų 30 milijonų, skirtų surašymui, neliko lėšų patikimam serveriui? Juk susirašę internetu, turėtų sutaupyti ir gana didelius pinigus“, - svarstė dar vienas DELFI redakcijai parašęs skaitytojas.
Savaitgalį per valandą vidutiniškai jungėsi 18 tūkst. gyventojų
Kaip patvirtino Statistikos departamentas, serveriai neatlaikė tokio žmonių antplūdžio, todėl nuolat lūžinėjo. Tikimasi, kad sistema vėl be trukdžių pradės veikti pirmadienį po pietų, kai bus paleisti nauji serveriai. Pastarieji turėtų užtikrinti ir sklandų duomenų deklaravimą artimiausiomis dienomis.
„Sprendimas pratęsti elektroninio surašymo terminą priimtas atsižvelgiant į ypač aktyvų gyventojų dalyvavimą elektroniniame surašyme ir pačių gyventojų pageidavimus. Vien kovo 12 d. elektroniniu būdu susirašė 67 tūkst. gyventojų, kovo 12–13 d. užfiksuotas rekordinis gyventojų, prisijungusių prie e. surašymo sistemos, skaičius – vidutiniškai 18 tūkst. per valandą“, - teigiama Statistikos departamento pranešime.
Galutinis skaičius, kiek žmonių yra susirašę internetu, dėl stringančios sistemos kol kas nežinomas. Buvo tikimasi, kad elektroniniu būdu susirašys apie trečdalį Lietuvos gyventojų, tačiau likus keturioms dienoms iki elektroninio surašymo pabaiga skelbiamo pirmadienio, savo duomenis buvo deklaravę tik 15 proc. gyventojų.
Asmeniniai duomenys bus neprieinami kitoms institucijoms
Anot Statistikos departamento atstovės spaudai Birutės Stolytės, departamentas nesitikėjo, kad tiek daug žmonių duomenų deklaravimą atidės paskutinėms elektroninio surašymo dienoms.
„Pavyzdžiui, šiandien teko raminti labai pasipiktinusį vyriškį, kuris dėl lūžinėjančios sistemos negali deklaruoti savo duomenų, o surašinėtojų esą neįsileis, todėl bijo, kad teks mokėti baudą už duomenų nepateikimą, kaip numato įstatymas. Tačiau yra ir priešingų atvejų – žmonės džiaugiasi, kad pas juos ateis surašinėtojai, su kuriais bus galimybė pasišnekėti“, - pasakojo Statistikos departamento atstovė.
B. Stolytė patikino, kad gyventojų pateikti duomenys bus naudojami tik statistiniais tikslais, jie nebus perduoti nei Mokesčių inspekcijai, nei jokioms kitoms valstybinėms institucijoms. Taigi gyventojai esą gali nesibaiminti rašyti tiesą apie savo pajamas. Šešėlinei ekonomikai reguliuoti šie duomenys nebus naudojami. Statistikos departamentas tikisi sužinoti emigracijos ir imigracijos mastą, žmonių amžių, išsilavinimą, pragyvenimo šaltinius, apie būstus, jų plotą, įrengtus buitinius patogumus, demografinius rodiklius, kitą svarbią statistiką.
Iš viso surašymui valstybė skyrė 30 mln. Lt. Numatyta, kad viena užpildyta anketa mokesčių mokėtojams kainuos 9 Lt. Nuo balandžio 5 d. iki gegužės 9 d. pas žmones vaikščios 6 tūkst. surašinėtojų, dar bus įdarbinta apie 1 tūkst. teritorinių skyrių vedėjų ir instruktorių. Kiekvienas surašinėtojas turėtų aplankyti apie 600 gyventojų.
Už duomenų nepateikimą numatoma bauda iki 1 tūkst. Lt
Pareiga dalyvauti surašyme yra įtvirtinta įstatyme. Statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa. Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų.
Jei asmuo jau kartą buvo baustas už šio straipsnio pažeidimą, kitą kartą jam gresia 3–6 tūkstančių litų bauda. Tiesa, Lietuvoje kol kas nė vienas gyventojas nebuvo nubaustas už tai, kad nedalyvavo surašyme.
Anksčiau vykdytas bandomasis surašymas parodė, kad ne visi laukia surašinėtojų – 13 proc. atsisakė dalyvauti surašyme, 25 proc. nerasta namuose.