Išankstiniais e. surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu (2011 m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų).

Tai sudaro apie 94 procentus pagal Gyventojų registro duomenis ir Statistikos departamento metodiką įvertinto Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 d. sudarė 3234,9 tūkst.

Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojų nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti).

Apdorojus duomenis, galutinis skaičius gali skirtis

Atkreipiame dėmesį, kad išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais e. surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.

Birželio mėn. prasidės surinktų surašymo duomenų apdorojimas. Surašymo duomenys bus skenuojami, koduojami, atliekama loginė kontrolė, vėliau – lyginami su valstybės registrų ir kitų administracinių šaltinių duomenimis. Galutinis gyventojų skaičius gali skirtis nuo išankstinių surašymo duomenų.

Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas paskelbs iki 2013 m. birželio mėn.

Prieš šiųmetinį paskutinis gyventojų surašymas vyko 2001 m. Tuomet Lietuvoje buvo surašyta 3 mln. 484 tūkst. gyventojų.

Išlieka nedeklaruotos emigracijos tendencijos

Anot Demografinių tyrimų instituto vadovės prof. Vlados Stankūnienės, džiugu, kad yra nors 3 mln. gyventojų, tačiau labai norėjosi tikėtis, kad bus daugiau.

Vlada Stankūnienė
„Tarp surašymų mes labiausiai nežinojome apie nedeklaruotą emigraciją. Gyventojų surašymas kaip tik patikslina gyventojų, kurie nedeklaravę išvažiavo ir gyvena užsienyje jau ilgiau negu metus, skaičių. 2010 m., pasikeitus Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimo tvarkai, labai daug žmonių – net per 80 tūkst. - deklaravo emigraciją, todėl norėjosi tikėti, kad didžioji dalis emigrantų pranešė apie savo išvykimą ir nedeklaravusių savo emigraciją žmonių bus daug mažiau“, - sakė mokslininkė.

Demografės teigimu, vis dar išlieka didelė vadinamoji neakumuliuota emigracija. Mat surašymas bet kuriuo atveju fiksuoja tik daugiau nei metų laiko emigraciją, kadangi gyventojų buvo prašoma surašyti ir tuos savo šeimos narius, kurie trumpiau nei metus gyvena užsienyje. Tačiau niekas negali pasakyti, koks jų skaičius nuspręs nebegrįžti.

„Lietuva pagal emigracijos srautus išsiskiria, taigi ta neakumuliuota emigracija yra pakankamai didelė ir mes jos nelabai žinome. Todėl gyventojų surašymas, esant tokiai didelei emigracijai, yra labai sudėtinga procedūra. Labai didelė žmonių dalis vis dar važiuoja nedeklaravę“, - svarstė V. Stankūnienė.

Mokslininkės manymu, panašios nedeklaruotos imigracijos tendencijos greičiausiai išliks. Anot jos, ne visiems žmonėms įtakos turės ir mokesčių pasikeitimai. „Ankstesniame surašyme buvo įvertinta, kad 200 tūkst. gyventojų nedeklaruota emigracija. Panašūs mastai yra ir dabar“, - sakė pašnekovė.

A.Kubilius rodo į Airiją

Andrius Kubilius
„Be abejo tie skaičiai, kuriuos šiandien skelbia Statistikos departamentas, per daug nenustebino, bet verčia dar daugiau susirūpinti. Aišku, kad mums ypatingai svarbu, kad tie, kurie yra išvykę iš Lietuvos išlaikytų ryšį ir sąsajas su Lietuva ir matytų galimybes grįžti į Lietuvą. (Per pastaruosius metus) šimtu tūkstančiu gyventojų sumažėjo dėl natūralių priežasčių. Dabar šie skaičiai gerėja, bet mirtingumas vis dar didesnis nei gimstamumas. Tam tikra prasme, tai ne tik išsivažinėjanti, bet ir išmirštanti tauta“, - surašymo duomenis pirmadienį žurnalistams komentavo premjeras Andrius Kubilius.

Jis teigia, kad panašią patirtį turi ir Airija, prieš kelis dešimtmečius kovojusi su dideliai emigracijos srautais, bet modernizavus ekonomiką ir pritraukus užsienio investicijų pavyko airius pritraukti atgal į Tėvynę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją