Tai – vienintelis epizodas, dėl kurio įtarimų kilo teismui, nors E. Kusaitė buvo nurodžiusi, kad smurtą patyrė du kartus – ne tik spalio pabaigoje, bet ir šių metų balandį. Tiesa, šiuo atveju teismas pabrėžė, jog nėra nustatyta, kad prieš terorizmu įtariamą merginą išties galėjo būti vartojamas smurtas.
Pasak teismo, praėjusių metų spalio 24-ąją apie 16 val. Kaune sulaikyta E. Kusaitė buvo pristatyta į Vilniaus VPK areštinę, kur buvo laikoma nuo 20 val. Jos apklausa buvo pradėta 20.55 val., todėl teismui kilo įtarimų, ar įtariamosios kameroje per šį laiką neapsilankė areštinės darbuotojai.
Tai, anot teismo, galima patikrinti areštinės duomenis ir apklausus policijos darbuotojus, tačiau E. Kusaitės pareiškimą tyrę jų net neapklausė.
„Galima teigti, kad areštinės pareigūnai turėjo realią galimybę aplankyti pareiškėją“, - pažymėjo E. Kusaitės skundą patenkinęs teisėjas Vladislavas Lenčikas.
Galutine ir neskundžiama teismo nutartimi Generalinė prokuratūra privalės pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu turės išsiaiškinti, ar iš tikrųjų prieš E. Kusaitę nebuvo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Pasak teismo, vien tai, kad sužalojimų ant įtariamosios kūno nėra aptikta, dar nereiškia, kad prieš ją negalėjo būti vartojamas psichologinis smurtas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad prokurorai pradėti ikiteisminį tyrimą privalėjo net tada, kai iš skundo nėra aišku, ar buvo padarytas nusikaltimas.
Generalinės prokuratūros prokuroras Julius Jasaitis tikino, kad prokuratūra vykdys teismo nutartį ir „procesas grįžta į pradinę padėtį“. Tai, pasak E. Kusaitės advokatės Ingridos Botyrienės, gera žinia įtariamajai – pareigūnai ištirs jos pareiškime nurodytus faktus.
Pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra atsisakė dar liepos 19-ąją, vėliau šį nutarimą paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas, bet E. Kusaitė ir jos advokatė šią nutartį apskundė.
Antradienį vykusiame teismo posėdyje E. Kusaitė nepasirodė – šiuo metu ji esą serga. Vietoj jos teismo salėje pasirodė jos teta bei signataras Algirdas Endriukaitis.
Terorizmu įtariama klaipėdietė siekė, kad prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimai jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichologinio smurto. Mergina yra sakiusi, kad tuo metu, kai buvo suimta, ją Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus, be to, esą jai buvo leidžiami, kaip ji mano, psichotropiniai vaistai.
Kad E. Kusaitė buvo mušama, nenustatė jos skundą tyręs Seimo kontrolierius.
„Pirmasis sumušimas buvo areštinėje, vėliau, kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su Justu Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą“, - žurnalistams yra sakiusi E. Kusaitė, spėjanti, kad buvo vežama į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Įtariamoji sakė, kad kai atsisakė duoti parodymus prieš Rusijoje sulaikytus draugus, esą „pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų“.
Merginos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje.
E. Kusaitė tvirtino iš pat pradžių nesiskundusi, nes bijojo dėl artimųjų.
Generalinės prokuratūros įtarimuose E. Kusaitei teigiama, kad nuvykusi į Rusiją mergina ketino susisprogdinti kariniuose objektuose, kuriuose laikomi Čečėnijoje kariavę asmenys.
Tuo tarpu terorizmu įtariama klaipėdietė, kad prokurorų įtarimai esą prasilenkia su realybe, o jos duoti parodymai buvo iškreipti į priešingą pusę. Maža to, mergina suabejojo, ar jai kalėjime nebuvo duodamos psichotropinės medžiagos.
Generalinės prokuratūros įtarimuose nurodyta, kad E. Kusaitė įtariama nuo 2009-ųjų birželio iki spalio 24-osios, „veikdama Lietuvos Respublikoje ir vykdydama Rusijos Federacijoje veikiančių islamistinių teroristinių grupuočių narių nurodymus, teroro ir visuomenės įbauginimo dėl religinių įsitikinimų tikslu, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje vietoje Rusijos Federacijoje šių asmenų nurodymu susisprogdinti, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui“.
Pasak prokurorų, E. Kusaitė mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, gavusi iš Rusijoje veikiančių nenustatytų asmenų lėšų kelionei į Rusiją teroro aktui vykdyti, tuo tikslu įsigijo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kreipėsi į Rusijos ambasadą vizai gauti ir šią vizą gavusi 2009 m. spalio 24 d. pasikėsino išvykti į Rusiją teroro akto susisprogdinant vykdymui. Tačiau, pasak prokurorų, savo tikslų klaipėdietė nespėjo įgyvendinti, nes ją sulaikė Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Byloje įtarimai yra pareikšti ir dviem Rusijos piliečiams, jie už grotų yra uždaryti Rusijoje. Su jais E. Kusaitė bendravo internetu.
31 metų Apti Magmadovas ir 22 metų Aišat Magmadova sausio 19 dieną sulaikyti Maskvos srityje, Kratovo mieste. Jie esą įtariami verbavę Baltijos šalių gyventojus teroristinei veiklai.
