"Manau, kad visuomenė turi teisę matyti visą informaciją, kuri ir iki šiol pagal įstatymą buvo prieinama Lietuvos gyventojams", - pirmadienį BNS sakė S.Muravjovas, komentuodamas laikinosios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovės Elenos Vaitiekienės sprendimą stabdyti anksčiau priimtą komisijos sprendimą dėl visų valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijų viešinimo.
S.Muravjovo teigimu, iki šiol ši informacija galėjo būti prieinama, tik dėl jos reikėjo kreiptis į atskiras institucijas, o dabar ji būtų buvusi pateikiama per VTEK duomenų bazę.
"Prisipažinsiu, sunkiai suprantu VTEK dabartinį paaiškinimą, nes pačiam akivaizdu, kad bet kokį iššūkį, susijusį su įslaptinta informacija ar tam tikrus jautrius duomenis, galima išspręsti ir dabar. Ir dabar galima slaptai pateikti tam tikrą informaciją, kurios lengvai visuomenė nepamatytų, galima pasirinkti neviešinti tam tikros informacijos", - tvirtino “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas.
Jis teigė norįs išsamesnio paaiškinimo dėl VTEK vadovės sprendimo.
"Apskritai matau informacijos viešą pateikimą elektroninių priemonių, interneto pagalba kaip įstatymo veikimo skaidrumo testą. Įstatymas jau yra ir vien tai, kad jį galima įgyvendinti dar efektyviau ir užtikrinti visuomeninę stebėseną platesniu mastu, yra gerai", - tvirtino S.Muravjovas.
"Daug metų kalbame apie tai, kad mūsų stebėsenos institucijoms neužtenka pajėgumų sureaguoti, užtikrinti efektyvią visos informacijos, kuri šiuo metu pateikiama, stebėseną. Jeigu tai būtų pateikta viešai, tai galėtų daryti ne vien VTEK žmonės, bet ir žurnalistai, kiti visuomenės atstovai ir jeigu atsirastų netikslumų, neaiškumų, jie būtų iškelti į paviršių. Mums visiems nuo to būtų tik geriau", - pabrėžė jis.
Ketvirtadienį E.Vaitiekienės pasirašytame įstatyme nurodyta, kad stabdoma liepos mėnesį VTEK sprendimu patvirtinta taisyklių nuostata dėl visų deklaracijų viešo paskelbimo komisijos tinklapyje internete, kol "komisija priims atitinkamą sprendimą dėl šių taisyklių suderinimo su įstatymo nuostatomis".
Anot VTEK laikinosios pirmininkės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento "išreikštas pagrįstas abejones" dėl VTEK patvirtintų nuostatų "atitikties Konstitucijai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei kitiems teisės aktams".
Pagal liepą patvirtintas VTEK taisykles, iš viso elektroninėje erdvėje turėjo būti paskelbta visų maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys.
Tačiau pradėjus įgyvendinti naują privačių deklaracijų pildymo ir viešinimo tvarką, Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ji prieštarauja kitiems įstatymams.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tąkart aiškino, kad diplomatinės tarnybos specifika lėmė tai, kad šios tarnybos narių, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, deklaracijų duomenys negali būti viešinami.
A.Ažubalis tvirtino, jog įstatyme numatyta, kad viešai turi būti skelbiami vadovų duomenys, o kitų darbuotojų deklaracijos gali būti viešinamos tik VTEK motyvuotu sprendimu dėl kiekvieno konkretaus atvejo.
Atsižvelgdama į šias abejones, VTEK prieš kelias savaites papildė privačių interesų deklaravimo taisykles įrašydama, kad valstybės tarnautojai, kurių duomenys įslaptinti pagal galiojančius įstatymus, deklaracijas teiktų savo institucijai.
Deklaracijų viešinimo klausimą VTEK ketina svarstyti antradienį.