„Jo sesuo leido apsigyventi savo namuose, tai kol kas glaudžiamės. Nežinau, kas bus rytoj ar poryt. Kol kas mūsų gaili, bet ateitis miglota“, - DELFI sakė 7, 3 ir 1,5 metų amžiaus vaikus auginanti keturiasdešimtmetė.
Anksčiau ji vadovavo įmonei, vyras turėjo savo verslą. Sekėsi neblogai, tad planavo plėtrą, bet bankas nedavė paskolos. Rytė pasirašė laidavimo sutartį: įsipareigojo už paskolą laiduoti savo sodyba, sklypu, ir namu, kurio statybai šeima buvo paėmusi paskolą.
Tačiau prasidėjo krizė ir viskas žlugo.
Pasak Rytės, dabar jos laiduotos paskolos siekia 700 tūkst. litų. Nukritus nekilnojamojo turto kainoms, turimas šeimos turtas jų nepadengia.
„Nemažai yra to nekilnojamojo turto, tačiau bankininkai sako, kad dabar tiek negausim. Pavyzdžiui, sodyba prie ežero anksčiau kainavo pusę milijono, o dabar tik 150 tūkst. litų. Viskas eina niekais. Netgi nebeturiu kur su vaikais gyventi“, - sakė moteris.
Uošvių namas parduodamas iš varžytinių
Paklausta, kur gyveno anksčiau, DELFI pašnekovė sakė, kad pas uošvius. Tačiau jų namas irgi parduodamas iš varžytinių.
„Seneliai irgi liko ant ledo, nes vyras su savo tėvu kartu verslą darė. Viską pradėjo be paskolų, iš pradžių neblogai sekėsi, o kai pradėjo augti cemento ir betono pardavimų apyvartos, ryžosi už paskolas atidaryti medienos centrą. Tačiau kaip tik tuomet ir pasikeitė situacija“, - pasakojo Rytė.
Moters žodžiais, namo statybai paimta paskola taip pat buvo „įdėta į medieną“, todėl žlugus verslui nebeliko „nei namo, nei pastogės, nei nieko, o bankai sakė, kad čia tik jo problema“.
Pripažįsta klydęs
Moters teigimu, vyras gailisi, pripažįsta, kad padarė daug klaidų. Sako, prisiimtų sau tas skolas, kad nežlugdytų šeimos, tačiau bankas nesutinka.
„Bankui aš reikalinga kaip laiduotoja, nes jeigu iš jo neišieškos, turės mane kaip garantą“, - paaiškino Rytė.
Jos nuomone, vaikų tėvas yra tapęs situacijos įkaitu ir „praktiškai dėl to pabėgo iš Lietuvos“.
Kaip prisimena Rytė, prieš priimdamas sprendimą bėgti į Rusiją jis svarstė visokius variantus, rašė teismams, tačiau išeities nerado.
„Bankai, teismai ir antstoliai – viena šutvė. Gal negaliu taip drąsiai sakyti, tačiau susidarė įspūdis, kad jie – nenugalimi“, - sakė moteris, pridurdama jog iš dalies pateisina vyrą, nes „gal geriau pabėgti į užsienį, negu nusižudyti, nes iš tos duobės neįmanoma išlipti“.
Dar vienas smūgis
Paklausta, kodėl nutarė išsiskirti, moteris sakė, jog skyrybas inicijavo vyras: „Jis įsivaizduoja, kad gal man taip palengvins“.
Prieglobstį Rusijoje žlugęs verslininkas pasirinko todėl, kad ten turi draugų, kurie pagelbėjo sudėtingoje situacijoje, padėjo susirasti darbą.
Paklausta, kodėl su vaikais neišvažiavo į Rusiją kartu, moteris atskleidė dar vieną skaudžią šios istorijos detalę – pabėgęs iš Lietuvos jos sutuoktinis ten susirado kitą moterį. Tuo metu Rytė buvo šeštą mėnesį nėščia.
„Ne pati sužinojau. Buvo dar baisiau, nes pasakė dukra. Tėvas ją nusivežė atostogoms, bet prieš tai man nepasakė, kad turi kitą moterį. O dukra grįžusi papasakojo, kad jis ten nebe vienas“, - sakė Rytė.
Pavyduoliai džiaugiasi
Dabar moteris yra vaiko priežiūros atostogose ir gyvena iš motinystės pašalpos. Truputį uždarbiauja – kelias valandas per dieną dirba parduotuvėje. Kiek gali padeda vaikų tėvas.
„Kažkaip išgyvensim, nors visi, atrodo, tik ir laukia, kad susimautume“, - sakė moteris, tačiau toliau šios temos neplėtojo, tik užsiminė, jog aplink daug pavydinčiųjų, kurie džiaugiasi jų šeimos nesėkme.
Paklausta, ko tikisi iš teismo, Rytė pripažino, net nežinanti, ko tokioje situacijoje tikėtis: „Bandysiu teismo prašyti, kad nuo manęs nuimtų laidavimą. Tačiau tai neįmanoma. Kiek kalbėjau su advokatais, sakė, kad nėra šansų“.
Šeima – jei blogai vienam, skęsta ir kitas
Moteris visu rimtumu patyrė, ką reiškia santuokinis įsipareigojimas: „Jeigu sutuoktinis rizikuoja šeimos pinigais ir investuoja į verslo plėtrą, o reikalai pakrypsta bloga linkme, skandinama visa šeima – ne tik jis pats, bet ir vaikai, žmona“.
Aišku, Rytės vyras negalvojo, kad taip atsitiks. „Jis nėra iš tų blogų žmonių. Baigęs mokslus, turi kelis diplomus, o be to ir jo šeima tą pačią klaidą padarė, ką ir mes – dabar seneliams antstoliai iš pensijų atskaičiuoja, o uošvių namą, kuriame anksčiau ir mes su vaikais gyvenome, parduoda iš varžytinių“, - sakė DELFI pašnekovė.
Bankininkams byrėjo procentai
Neatsakinga prieškrizinė bankų skolinimo politika Rytei ne šiaip formuluotė, o siaubo filmą primenanti asmeninė patirtis.
„Mūsų draugai banke užėmė geras pareigas ir padėjo mums gauti paskolas, kišo pasirašinėti tuos popierius, nes byrėjo geri procentai. Po visko vienam jų sakiau, kad gi galėjo mums, kaip draugas, tokios rizikingos paskolos neduoti, o jis: „Mes nebūtume davę, iš kito banko būtumėte pasiėmę – toks metas buvo“.
Pasak Rytės, advokatai jos situaciją vadina išskirtine ir nieko gero neprognozuoja.
„Labiausiai bijau, kad po skyrybų su vyru man liks pusė to, ko jis nesumokėjo“, - sakė moteris. Taip pat ji nuogąstauja, kad po vaiko priežiūros atostogų negalės grįžti į darbą, nes antstoliai iš algos atskaičiuos didžiules sumas ir nebus iš ko gyventi.
Advokatė R. Narbutienė: nieko gero
Advokatės Renatos Narbutienės teigimu, situacijos, į kurią pateko istorijos herojė Rytė, negalima laikyti išskirtine. Panašiose situacijose iš tikrųjų sunku tikėtis pozityvių prognozių.
„Žmonėms prieš skolinantis visada reikėtų pagalvoti, kad pasiskolintus pinigus neišvengiamai reikės grąžinti, be to, sumokėti palūkanas, o už pradelstus terminus grąžinti skolą arba jos dalį - netgi ir delspinigius (netesybas)“, - pabrėžė teisininkė, pridurdama, jog kiekvienoje santuokos nutraukimo byloje privalomai sprendžiamas tiek bendrų, tiek asmeninių sutuoktinių kreditorių klausimas.
Nereta šeima, kaip ir šiuo atveju Rytės, vienokių ar kitokių poreikių tenkinimui, turi prisiėmusi paskolų iš bankų, kitų kredito įstaigų ar fizinių asmenų sutarčių pagrindu.
Už nemokėtas baudas irgi atsako sutuoktinis
Kaip atkreipė dėmesį advokatė R. Narbutienė, sutuoktiniai arba vienas iš jų taip pat gali turėti įsiskolinimų, atsirandančių iš įvairių teisės normų pažeidimų. Tai gali būti žalos padarymas asmenims arba jų turtui, baudos valstybei ir t.t.
„Be abejonės, nevykdant įsipareigojimų pagal sutartis, kyla sutartinė atsakomybė, kurios itin nemalonios pasekmės paliečia įsipareigojimus prisiėmusius asmenis, jų šeimas, vienaip ar kitaip daro įtaką tarpusavio santykiams, likimams“, - sakė advokatė.
Teisininkė minėjo dažnai susidurianti su žmonėmis, kurie dėl neatsakingų sprendimų papuola į sudėtingas situacijas. Panašių, kaip Rytės atvejų jos praktikoje du trečdaliai.
Laiduoti irgi reikia atsakingai
„Kiekvienas protingas ir atsakingas asmuo, prieš prisiimdamas prievolę, tiek asmeninę, tiek solidariąją, turi pasverti, įvertinti savo galimybes šią prievolę realiai įvykdyti - grąžinti konkrečiam kreditoriui skolą ir sumokėti palūkanas pagal sutartį. Tai reiškia - skolintis atsakingai, kad vėliau nereikėtų kaltinti bankų, draugų, ekonominės situacijos, susiklosčiusių aplinkybių ir pan.“, - pabrėžė R. Narbutienė
Tačiau, kaip rodo patirtis, prisiimdami finansinius įsipareigojimus žmonės sutartis pasirašo neapgalvotai, nepamatuoja galimų skolinimosi rizikų.
Sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles reglamentuoja CK III knygos normos (3.109 str. -3.115 str.), prievolių teisę reglamentuoja CK VI knygos normos.