Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtais 2011 m. metiniais duomenimis, savo atstovus Seime turinčios partijos – TS-LKD, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), socdemai, „darbiečiai“, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Krikščionių partija – nurodė turinčios turto už 15,98 mln. Lt.
| Politinių partijų turtas | |
| Partijos pavadinimas | Turto vertė (Lt) |
| Darbo partija | 9 969 818 |
| Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai | 2 208 780 |
| Socialdemokratų partija | 2 060 203 |
| Liberalų sąjūdis | 697 859 |
| Liberalų ir centro sąjunga | 499 476 |
| Lietuvos lenkų rinkimų akcija | 244 166 |
| 241 708 | |
| Krikščionių partija | 58 841 |
| Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys | |
Lyderiai dėl areštuotų dotacijų
Darbo partijos VRK deklaruotas turtas didesnis nei visų pagrindinių politinių oponentų kartu sudėjus, o antroje vietoje likusios TS-LKD turtą „darbiečiai“ lenkia daugiau nei keturgubai.
VRK pateiktais duomenimis, liūto dalį bendros beveik 10 mln. Lt sumos sudaro piniginės lėšos – daugiau kaip 8 mln. Lt. Iš šios sumos net 6,64 mln. Lt sudaro valstybės dotacijos, likusi suma, beveik 1,4 mln. Lt, anot VRK pateiktos ataskaitos, yra „kiti tiksliniai įnašai“.
Didžioji dalis dotacijų lėšų yra areštuota – „darbiečiai“ per teismus nesėkmingai bando atgauti teisę disponuoti 6,35 mln. litų, areštuotų vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje. Tiesa, ir be areštuotų pinigų Darbo partija liktų tvirta turtingiausių partijų sąrašo lydere su maždaug 3,6 mln. Lt.
Kaip DELFI teigė VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, areštuotos dotacijos – pagrindinė atotrūkio tarp Darbo partijos ir kitų politinių jėgų priežastis.
„Čia tos lėšos, kurios prokuratūros „užšaldytos“, - konstatavo L. Petronienė.
Socdemai apsirūpinę NT
TS-LKD pinigais sukaupė gerokai mažiau – beveik 587 tūkst. Lt. Valdančiosios partijos nuosavas kapitalas – 1,23 mln. Lt, beveik 880 tūkst. Lt – partijos finansavimo pajamos: iš nario mokesčio partija surinko 100 tūkst. Lt, likusi suma – rėmėjų lėšos.
Tuo tarpu Socialdemokratų partija politinėje padangėje išsiskiria didžiule savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) verte. Socdemai VRK deklaravo valdantys pastatų ir statinių už 718 tūkst. litų. Konservatorių deklaruota NT vertė – beveik 191 tūkst. Lt, „darbiečių“ – vos 6 tūkst. Lt, LiCS – 2 tūkst. Lt. Liberalų sąjūdis, LLRA, „tvarkiečiai“ ir „krikščionys“ jokio turimo NT apskritai nedeklaravo.
Beje, socdemai pagal sukauptas pinigines lėšas gerokai lenkia TS-LKD ir deklaravo iš viso 929 tūkst. Lt.
Trečioje ir ketvirtoje vietose likusių liberalios pakraipos partijų turtas – pirmiausiai pinigai. Liberalų sąjūdis piniginėmis lėšomis deklaravo 664 tūkst. Lt iš savo beveik 698 tūkst. litų turto. LiCS – 470 iš 500 tūkst. Lt.
Pusė Lenkų rinkimų akcijos turto – automobiliai
LLRA tarp partijų išsiskiria savo autoparku. Daugelis pagrindinių šalies partijų deklaravo apskritai neturinčios nuosavų transporto priemonių, o LLRA balanse jos sudaro beveik pusę viso partijos turto – 118,4 tūkst. Lt.
Konservatorių autoparkas vertas 39 tūkst. Lt, socdemų – 87,5 tūkst. Lt, „tvarkiečių“ – 60,7 tūkst. Lt, o Krikščionių partija veikiausiai turi vieną vienintelė 1,66 tūkst. Lt vertą automobilį. Liberalų sąjūdis, „darbiečiai“ ir LiCS savo automobilių iš viso neturi.
Tikisi daugiau skaidrumo
Anot VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos L. Petronienės, šiais metais partijos pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėjo pateikti tokias detalias finansines ataskaitas. Esą jau po metų bus galima realiai ir paprastai palyginti, kaip per 12 mėnesių pasikeitė vienos ar kitos partijos turtas.
„Balansus teikia pirmą kartą. Anksčiau buvo metinės veiklos finansinės deklaracijos, ir tą palyginimą šiemet daryti yra labai sudėtinga. Pasikeitė įstatymas, pasikeitė partijų atskaitomybė, o dabar galima nebent jas tarpusavyje lyginti“, - aiškino VRK specialistė.
Pasak jos, partijos turėjo galimybę pateikti ir balanso palyginimus, nurodydamos ir 2010 m. fiksuotą savo turto vertę, tačiau tai padarė tik kelios partijos, kadangi prievolė teikti tokį palyginimą įsigalios tik deklaruojant turtą už šiuos metus.
„Toli gražu ne visos partijos rodo praėjusį ataskaitinį laikotarpį. Dėl tos priežasties, kad jos anksčiau neturėjo teikti balanso ir visos rezultatų ataskaitos. Nuo kitų metų visos partijos privalės rodyti (balanso ataskaitose – DELFI) rodyti po du stulpelius“, - dėstė pašnekovė.
Tarp parlamentinių politinių jėgų ankstesnių metų balansą su dabartiniu palygino tik „darbiečiai“, LLRA ir Krikščionių partija. LLRA nurodė, jog jos balansas per metus sumenko daugiau kaip 170 tūkst. Lt. „Krikščionių“ turtas per 12 mėnesių susitraukė beveik perpus – nuo 118 tūkst. iki 58,8 tūkst. Lt. O „darbiečiams“: metai buvo kur kas sėkmingesni – partijos balansas, VRK pateiktais duomenimis, išaugo apie 1,6 mln. Lt. Anot partijos balanso ataskaitos, pagrindinė tokio augimo priežastis – daugiau kaip 0,9 mln. Lt išaugę „kiti tiksliniai įnašai“.
