Sunku pasakyti, kiek šie pareiškimai privertė tarptautinę bendriją susimąstyti, su kuo iš tiesų ji turi reikalą. Tačiau šis iš tiesų žadinantis pavojaus skambutis yra tinkamas pretekstas dar kartą atidžiau pažvelgti į tai, apie ką tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose apskritai viešai kalbama kol kas labai nedaug.
Todėl ir šis straipsnių serijos „Vladimiro Putino Rusija“ rašinys bus kiek neįprastas. Jame nusprendžiau panagrinėti ne dabartinę Rusijos valdžios struktūrą, skirtingus klanus ir jų tarpusavio kovų daromą įtaką įvairiems procesams tiek Rusijoje, tiek ir tarptautinėje arenoje, bet būtent tai, kodėl Rusija jau dabar gali būti pagrįstai vadinama bent jau terorizmą remiančia valstybe bei šio režimo labai įtartinus ryšius su tarptautiniu terorizmu ir istorinį Sovietų Sąjungos KGB, kuris yra V.Putino režimo pamatas, vaidmenį kuriant tarptautinį terorizmo tinklą.
Kaip teisiškai įvertinti agresiją Ukrainoje?
D.Grybauskaitės pareiškimas, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“, neabejotinai susijęs su šios šalies agresija Ukrainoje. Šio rašinio tikslas yra priminti gerokai daugiau ir galbūt net dar didesnį nerimą kelti turinčių įtartinų Rusijos ryšių su tarptautiniu terorizmu, tačiau pradėkime nuo Ukrainos.
Tai, kad Rusija dėl jos agresijos Ukrainoje netgi teisiškai turėtų būti laikoma terorizmą remiančia valstybe bei automatiškai sulaukti su tuo susijusių sankcijų, dar šių metų balandį savo straipsnyje „Putino Rusija, kaip terorizmą remianti valstybė“ („Putin‘s Russia as a State Sponsor of Terrorism“) žurnalo „World Affairs“ interneto svetainėje argumentuotai pagrindė Rutgerso universiteto Niuarke politinių mokslų profesorius Aleksanderis J.Motylas.
Priminsiu tik tiek, kad A.J.Motylas rėmėsi JAV bei Europos Sąjungos viešai teikiamais terorizmo teisiniais apibrėžimais ir oficialiais Europos Sąjungos ir NATO pareigūnų pranešimais apie įvykius Ukrainoje.
Tuomet dar nebuvo virš Donbaso numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. Nebuvo JAV žvalgybos pranešimų, kad tai padarė vadinamieji „separatistai“, nebuvo JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimų, kad lėktuvas numuštas iš „separatistų“ kontroliuojamos teritorijos, o Rusija „neatsitiktinai“ tiekia modernius ginklus „separatistams“. Nebuvo viešai paskelbtas ir išsamus nepriklausomų žurnalistų, vadinamosios „Bellingcat“ grupės, tyrimas, kurio išvada yra ta, kad raketinę sistemą, kuria buvo numuštas lėktuvas, „separatistams“ suteikė Rusija.
Be viso šito dabar jau yra oficialus „Amnesty International“ pareiškimas, kad „remiantis surinktais įrodymais, Rusija kursto konfliktą tiek įsitraukdama tiesiogiai, tiek remdama separatistus Rytuose“. Jungtinėse Valstijose yra surinkta daugiau kaip 100 tūkstančių parašų po peticija, kad, remiantis esamais įrodymais, Rusija būtų pripažinta terorizmą remiančia valstybe su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Tačiau oficiali tarptautinė reakcija tebėra tokia, kad žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo klausimai, „ar Rusija vėl išsisuks?“. Juo labiau, kad lyg tyčia pasaulio dėmesys nukrypo į JAV Senato ataskaitą apie CŽV kalėjimus ir kankinimus juose.
Tačiau tai, kad Vakarų pasaulis iki šiol atsisako oficialiai paskelbti teroristinėmis organizacijomis vadinamasias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas yra akivaizdžiai politinis sprendimas, siekiant apsaugoti Rusiją nuo automatinio pripažinimo terorizmą remiančia valstybe.
Būtent tokį paaiškinimą Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN atvirai pateikė žinomas Ukrainos ir Rusijos ekspertas Jewgenas Worobiowas, dirbantis Lenkijos tarptautinių santykių institute (PISM), kuris yra glaudžiai susijęs su šios šalies užsienio ir vidaus reikalų ministerijomis.