Abu kadenciją baigę valstybių vadovai Vilniaus knygų mugėje dalyvavo diskusijoje „Profesija: prezidentas“. Joje politikai daugiausia aptarė laikotarpį, kai ėjo kaimyninių valstybių vadovų pareigas, tačiau iš auditorijos sulaukė ir klausimų apie lenkų mažumos problemas Lietuvoje.
„Aš manau, kad dialogas vyksta. Aišku, jis turbūt sumažėjęs nuo to, kurį mes išvystėme per dešimt metų, galimas daiktas, iš mūsų pusės reikėtų dėti daugiau pastangų, ieškoti sutarimo bendruose klausimuose. Šios dienos diskusijoje mes sąmoningai vengėme lenkų kalbos vartojimo mokyklose temos, bet mes esame apie tai kalbėję. Aš manau, kolega labai gerai pasakė: palikime politikierius nuošalyje ir tas problemas pradėkime spręsti specialistų lygyje“, - žurnalistams sakė V. Adamkus.
„Kadangi esame didesni, turėtume būti ir supratingesni, suvokti, kad Lietuvos jautrumas kai kuriais klausimais yra didesnis, kad ji trapesnė“, - teigė A. Kwasniewskis, kurio nuomone, abiejų šalių santykiai pabjuro dėl to, kad įstojusios į NATO ir Europos Sąjungą jos atnaujino istorines diskusijas.
DELFI primena, kad Lietuvos lenkų mažuma yra pasipiktinusi Seimo priimtu naujuoju Švietimo įstatymu, kuris sustiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 m. suvienodins valstybinės lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
Švietimo klausimai iš dalies atskleidė Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus, kuriuos į tarptautinį lygmenį stengiasi iškelti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai.
„Lenkijoje nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu yra teigiamas net ir mokyklų klausimams esant aštrumoje. Tas klausimas gali būti ir turi būti išspręstas paliekant tą darbą dirbti ne suinteresuotoms mažesnėms grupėms, o specialistams“, - teigė V. Adamkus.
Tarp Lenkijos ir Lietuvos esama frustracijos
Kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis Vilniaus knygų mugėje V. Adamkui padėjo pristatyti jo knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“. V. Adamkus ir A. Kwasniewskis prezidento pareigas ėjo panašiu metu, todėl vienas kitą vadina draugais. V. Adamkus Lietuvos prezidentu buvo 1998-2003 m. bei 2004-2009 m., A. Kwasnieskis Lenkijai vadovavo 1995-2005 m. be pertraukos.
Beje, V. Adamkus kartu su A. Kwasniewskiu kartu vyko į Ukrainą, kai šalį krėtė vadinamoji Oranžinė revoliucija. Ukrainoje politikai tarpininkavo tarp dviejų pretendentų į prezidento postą Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovyčiaus.
Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos bendradarbivimą ypač propagavo ir lenkų išeivis, garsus publicistas Jerzy Giedroycas, kuris, kaip teigia kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas, darė didelę įtaką jo kartos politikams bei visuomenei. Tačiau jis pripažino, kad šiuo metu šalių santykiuose esama frustracijos.
„Pavyzdžiui, man glaudūs Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos santykiai atrodė natūralus dalykas, nes mano mama gimusi Vilniuje, tėvas – Ukrainoje“, - sakė A. Kwasniewskis.
Jo teigimu, J. Giedroycas apie Lietuvos bei Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos santykius kalbėjo per modernios europietiškos politikos prizmę, kur nebuvo vietos nacionalizmui.
„Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, J. Giedroycas kalbėjo apie juos modernios europietiškos politikos kontekste, jis buvo absoliutus antinacionalistas, labai gerbė kitas tautas, kritikavo Lenkijos politiką prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jo kritika šiam laikotarpiui labai aštri. Manau, kad J. Giedroycas buvo žmogus, pasiūlęs tokią mūsų regiono sampratą, kuri dvelkia abipuse pagarba. Jis pasiūlė bendrą požiūrį, kaip mes galime suvienyti šias šalis, suburti jas draugėn“, - teigė kadenciją baigęs Lenkijos vadovas.
Tačiau šiuo metu, pasak buvusio Lenkijos vadovo, šalių santykiuose esama šiek tiek frustracijos, nors esą visą laiką iki įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą Lenkija ir Lietuva dirbo ranka rankon.
„Įsivaizduokime, jog šiuo metu Lenkija ir Lietuva nebūtų Europos Sąjungos ir NATO narės dėl kokių nors politinių klaidų ar kitų priežasčių. Ar galite įsivaizduoti mūsų situaciją, ateitį, viską? Būtų siaubinga. Todėl manau, kad mūsų santykiai buvo savotiškai nulemti mūsų tikslo. Aišku, tai buvo susiję ir su J. Giedroyco palikimu ir istorija, bet ir kitais elementais. Dėl to mes sėkmingai dirbome per oranžinę revoliuciją ir visais kitais kartais. Dabar esama šiek tiek frustracijos, net ne šiek tiek, be tai turi spręsti dabarties politikai“, - svarstė A. Kwasniewskis.
Lenkija, būdama didesnė, privalo atsižvelgti į Lietuvos skaudulius?
V. Adamkaus knygą pristatę prezidentai taip pat sulaukė Vilniuje gyvenančio lenko klausimo apie abiejų kaimyninių šalių santykius. Jaunuolis teigė esąs lenkas ir tikrai nesilaikąs nuomonės, kad Vilnius priklauso lenkams, tačiau, pasak jo, Lietuvos sostinėje prabilus lenkiškai žmonės žvelgia įtariai. Jis pasiteiravo politikų, kaip jie įsivaizduoja abiejų šalių santykių problemų sprendimą.
„Manau, kad tai, kas vyksta dabar, yra paradoksalus mano ir V. Adamkaus vykdytos politikos rezultatas. Mes buvome susikoncentravę į tikslą – NATO ir Europos Sąjungą, regioninę kooperaciją. Siekdami bendrų tikslų mes galėjome sukontroliuoti įtampas, kurios vis tik egzistavo. Juk istorija per tuos metus nepasikeitė, debatai, ar Vilnius buvo okupuotas, ar ne, prasidėjo jau seniai. Tačiau mums istoriniai debatai buvo ne tiek svarbūs, kiek ateitis“, - teigė A. Kwasniewskis.
„Šiuo metu abi šalys yra Europos Sąjungos ir NATO šalys, todėl tapo laisvos debatuoti apie viską, įskaitant ir istorinius klausimus. Tačiau tai nėra problema, kodėl mes neturėtume diskutuoti apie istoriją? Problema ta, kad reikia pasirinkti, kokią kalbą vartoti – neapykantos ar supratingumo kalbą?“, - tęsė kadenciją baigęs lenkų politikas.
Pasak A. Kwasniewskio, Lenkija yra vidutinio dydžio valstybė, todėl turėtų suvokti, kad mažesnė Lietuva patiria didesnį spaudimą ir yra trapesnė. Jo nuomone, lenkų pusė kartais galėtų nusileisti, ypač istoriniais klausimais, kurie Lietuvai labai jautrūs.
„Mažiau monologų, daugiau dialogų“, - reziumavo A. Kwasniewskis.
V.Adamkus tarp didžiausių draugų mini G.W.Bushą
Auditorijoje prezidentų diskusijos klausę žmonės taip pat klausė abiejų politikų apie geriausius prezidentavimo metu sutiktus draugus. A. Kwasniewskis, žinoma, paminėjo, kad vienas didžiausių jo draugų yra V. Adamkus, taip pat sakė gerai sutaręs su Anapilin iškeliavusiu Lietuvos prezidento Algirdu Brazausku bei a.a. Čekijos prezidentu Vaclavu Havelu.
A. Kwasniewskis taip pat sako, kad prezidentavimo metu Europoje net buvo susikūrusi neformali 1954 m. gimusių valstybės vadovų grupė „54”, į kurią įėjo jis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keletas politikų.
V. Adamkus, savo ruožtu teigė, kad būdamas valstybės vadovu sutiko daug draugų, bet labiausiai Lietuvos interesus, anot jo, suvokė buvęs JAV prezidentas, respublikonas George W. Bushas.