Opozicinės Darbo partijos atstovė trečiadienį sakė mananti, kad Seimo neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatos plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose yra pamatuotos ir pagrįstos.
"Mes kažkodėl nuvažiavę kažkur kitur nereikalaujame, kad mums dėstytų kita kalba. (...) Čia triukšmą daugiau kelia politikai, o ne patys žmonės. Kažkaip iš lenkiškų mokyklų ar iš pačių žmonių, tėvų tokių dalykų nesigirdi. Tai yra politikų, konkrečiai - vieno politiko, Valdemaro Tomaševskio, keliamas triukšmas", - interviu Žinių radijui trečiadienį teigė V.Baltraitienė.
Anot jos, V.Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), įsitvirtinusi lenkų dominuojamų rajonų valdžioje, turėtų labiau pasirūpinti šios skurdžios srities vystymu.
"Šitas regionas labai skurdus, ir tai priklauso labai daug nuo vietinės valdžios. (...) Matyt, nėra tiek specialistų, kurie galėtų ruošti projektus europiniam finansavimui gauti, teikti agentūroms įvairius projektus. Norint užgožti tą neefektingą valdymą, matyt, ir yra keliamas tas triukšmas, kad čia lygtai šis kraštas specialiai yra smukdomas", - kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
"Manau, jei dirbtų efektyviai ta valdžia, kuri yra išrinkta, ir teiktų tuos projektus, ir skirtų daugiau dėmesio ne politikavimui, o savo regiono vystymui ir žmonių gerovei gerinti, iš tikrųjų būtų daug naudingiau, ir daug daugiau pasiektų šis kraštas", - kalbėjo ji.
Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.
Iki šiol 90 proc. dalykų lenkiškose mokyklose buvo dėstomos lenkų, o ne valstybine lietuvių kalba. Pasak Lietuvos politikų, tai lemia prastas lietuvių kalbos žinias tarp lenkų kilmės gyventojų, trukdo jiems integruotis į visuomenę ir rasti gerą darbą.