V.Landsbergis prieš A.Kubilių: vertybių ar ambicijų kova?

„Veikti Lietuvoje“ grįžtantis Vytautas Landsbergis siekia vėl vadovauti konservatorių partijai. Iššūkį Andriui Kubiliui jis meta dėl to, kad šis neva „stovėjo po medžiu“ ir negynė nuo motinos atskirto vaiko. „Dviejų peštynes“ laimėti siekia trečiasis kandidatas – Valentinas Stundys.

TS-LKD pirmininko rinkimai šiemet – visai kitokie nei prieš porą metų, kai partiečiai nedidele persvara pasirinko premjero pareigas einantį premjerą A.Kubilių, o ne pareigas einančią populiarią Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Tada visoje Lietuvoje balsuoti galėję visi TS-LKD nariai apsisprendė nekeisti partijos vadovo vidury Seimo kadencijos, nepaisant svarstymų, kad visuomenėje už „krizių premjerą“ populiaresnė „Seimo mama“ galėtų savaime nulemti geresnį partijos pasirodymą būsimuose Seimo rinkimuose. 

A.Kubiliaus vadovaujami konserva­to­riai Seimo rinkimų nelaimėjo. A.Ku­biliaus rėmėjų partijoje nuomone, ir nepralaimėjo. I.Degutienė su eiliniais partiniais rinkimais, regis, gavo puikią progą parodyti Tėvynės Sąjungai jos išryškėjusias silpnąsias vietas, pasiūlyti savo viziją ir įtikinti, kad jos lyderystė būtų sėkmingesnė. Tačiau vietoj to Seimo vicepirmininkė pareiškė į partijos pirmininkus nekandidatuosianti, nenorėdama sukelti kalbų „dėl partiją skaldančių veiksmų“. Sunku rimtai priimti tokį paaiškinimą, ypač prisimenant, kad prieš porą metų gana aštri kova tarp A.Kubiliaus ir I.Degutienės abiejų pusių buvo vadinama „demokratijos švente“.

Spėčiau, kad kandidatuoti I.Degutienei neleido prisiimta atsakomybė už vieną partijos klaidų, nulėmusių prastesnį pasirodymą rinkimuose – dalies jos vadovybės flirtą su violetine Garliava. Gali būti, kad asmeninė atsakomybė už ištartus žodžius ir nuosekliai skleistą nuomonę „mergaitės gelbėjimo“ byloje kitą kandidatą paveikė priešingai – netikėtai paskatino demokratijos šventėje“ su A.Kubiliumi pakovoti. 

Nepriklausomybės architektas prof. V.Landsbergis nusprendė „grįžti veikti Lietuvoje“ po to, kai partijos tarybos posėdyje į kritiką dėl „vertybinės TS-LKD klaidos neginant mergaitės“ gavo gana griežtą A.Kubiliaus atsaką.

Dar vienas kandidatas į partijos pirmininkus – buvęs krikščionių demokratų vadovas V.Stundys – apsisprendė kandidatuoti po I.Degutienės atsisakymo, norėdamas pasiūlyti „atidesnės, bendruomeniškesnės politikos idėją“. 

Partijos lyderio naujai kadencijai rinkimai – proga partijai per savo vadovus apmąstyti klaidas ir naujomis politinėmis aplinkybėmis pasitikrinti savo tapatybę. Žinoma, tai visų pirma pačių partiečių reikalas. Tačiau neapsunkintas atsakomybės pasirinkti žvilgsnis iš šalies čia taip pat gali būti prasmingas.

Grubiai apibendrinant, dėl TS-LKD valdymo metais išryškėjusių vidinių prieštaravimų į naująjį Seimą buvo išrinktos dvi nebūtos frakcijos. Neatsargi, pakankamai neišmintinga partijos laikysena ir balsavimai, o ypač – retorika Lietuvos lenkų atžvilgiu labiau nei anksčiau įžeidė šių Lietuvos piliečių tautinę savimonę, nesvarbu, kad tam nebuvo jokio racionalaus pagrindo. Panašu, kad tuo pasinaudojo ne tik LLRA lyderiai, bet ir jiems platesnę rinkimų koaliciją suburti padėjusios nedraugiškos užsienio jėgos. Kita – „Drąsos kelio“ frakcija – Seime atsirado tiesiog TS-LKD rinkėjams perbėgus į kitą stovyklą. Jeigu ne ši rinkėjų nuotaikų permaina, susijusi su nenuoseklia, neįžvalgia kai kurių TS-LKD vadų (visų pirma – V.Landsbergio ir I.Degutienės) laikysena ir ne partijos klaidos reaguojant į kaltinimus iškeltus buvusiam Panevėžio skyriaus vadovui Vitui Matuzui (čia didžiausia atsakomybė tenka partijos pirmininkui A.Kubiliui, prieš rinkimus nesugebėjusiam tinkamai suderinti asmeninio bičiulio (gal ir nekaltai apkaltinto) ir visos partijos interesų), valdančioji partija turėjo galimybę ne tik „nepralaimėti“, bet laimėti rinkimus. 

Todėl „Atgimimas“ uždavė klausimus visiems keturiems kandidatams į partijos pirmininkus šiomis ne tik TS-LKD narius, bet ir visą visuomenę poliarizuojančiomis temomis. (Ketvirtoji kandidatė, europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė, pasiliekanti galimybę atsiimti savo kandidatūrą, į „Atgimimo“ klausimus neatsakė.)

„Atgimimo” klausimai kandidatams į TS-LKD pirmininkus

1. Ar Lietuvos piliečiams turėtų būti įteisinta galimybė įrašyti savo pavardę pase (pagrindiniame puslapyje) originaliai – nelietuviškais lotyniškais rašmenimis?
2. Prieš keletą mėnesių TS-LKD tarybos posėdyje partijos Politikos komiteto vadovas prof. V.Landsbergis sakė: „Drąsos kelias“ – tai projektas dešiniosioms jėgoms suskaldyti, ir jis pavyko.“ Ar pritariate šiai nuomonei? Kokia, Jūsų manymu, yra šio „projekto“ kilmė – įtakingų teisėsaugininkų sąmokslas ar dėl vaiko globos kovojusio tėvo ir jo aplinkos paskleista šmeižto kampanija (pasinaudojant vaiku kaip įrankiu), palaikyta kai kurių politikų?

Andrius Kubilius:

1. Šiuo klausimu yra daug įvairių nuomonių ir prieš priimant politinius sprendimus savo išaiškinimą turi pateikti Konstitucinis Teismas bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konstitucinis Teismas yra jau kartą sakęs, kad rašyti nelietuviškais rašmenimis negalima, bet Kalbos komisija yra išsakiusi, kad vardas ir pavardė yra asmens identiteto, o ne kalbos dalis. Todėl prieš priimant politinius sprendimus Valstybinė lietuvių kalbos komisija turėtų priimti savo išaiškinimą ir tada atsižvelgiant į jį gali reikėti papildomo Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

2. Sutinku, kad „Drąsos kelio“ projektas buvo skirtas dešiniosioms jėgoms suskaldyti ir dėmesiui nuo pagrindinių to meto sprendimų energetinės nepriklausomybės srityje nukreipimui. Priminsiu, kad pavasarį kai kurie veiksmai, padarę didelį įtaką šios politinės partijos gimimui, keistai sutapo su svarstomais sprendimais dėl Visagino atominės elektrinės. Tačiau nemanau, kad „projektas“ iki galo pavyko, nes nors Seimo rinkimuose „Drąsos kelias“ gavo šiokį tokį palaikymą, bet tolesnės perspektyvos šitos partijos egzistavimui nematau. Todėl dešinė nesiskaldo, o atvirkščiai – konsoliduojasi.

Valentinas Stundys:

1. Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią normą, patvirtino, kad paso pagrindiniame puslapyje įrašas lietuvių kalba yra privalomas. Konstitucinis lietuvių kalbos statusas šiuo atveju neleidžia jokių kitų pasirinkimų. Galimas latviškas variantas, tačiau įrašas kitų įrašų skyriuje negali būti teisiškai prilygintas pagrindiniam įrašui.

2. Iš esmės taip. Šis trumpalaikis projektas dabar apipintas įvairiausiomis interpretacijomis, supainiotas, jame persipina viskas – ir sąmokslas, ir pasinaudojimas vaiku, ir asmeniniai interesai. Svarbiausia – jame atsiskleidžia visuomenės nusivylimas teisingumo stoka, išryškėja atsakingų institucijų neveiklumas, žmonių baimės dėl vaikų išnaudojimo tinklo buvimo. Matyt, tik laikui bėgant išaiškės tikroji šio projekto intencija ir jo esmė.

Vytautas Landsbergis:

1. Čia klausimas apie tai, ar turėtų būti pakeista dabartinė įstatyminė ir, kaip regis, konstitucinė tvarka dėl valstybės dokumentų raidyno pagrindiniame Lietuvos piliečio dokumente. Jei būtų nutarta ją pakeisti – gal ir su Konstitucijos išlyga dėl valstybinės kalbos – kuo būtų grindžiamas apsiribojimas lotyniškais rašmenimis? Nesimpatija kirilicai ar žydiškiems rašmenims? Nesunku atsidurti visiškoje teisinėje ir politinėje klampynėje, kurios neturėtų pageidauti Lietuvai lojalūs piliečiai, nebent kas nors iš artimojo užsienio. Užsienio piliečių pavardės, gal ir susituokusiųjų su užsienio piliečiais, tai būtų bent aiški rašybos išimties linija. Nesuprantama, kodėl šis įstatymo projektas buvo ir lieka užblokuotas.

2. Šmeižto kampanijų buvo ne viena, bet ne kiekviena nuomonė arba abejonė yra šmeižtas. Taip pat politikų. Ar vaikui dabar yra gerai? – tokį klausimą iškėlė motinos viešas kreipimasis, tarkim, pagalbos. Jei vaikui blogai, tada daug kas blogai. Jei vaikui gerai, o motina tik naudojasi vaiku kalbėdama netiesą, kadangi siekia laisvės nuo kasdienių saugotojų, tada irgi ne viskas gerai. Danų karalystėje, kaip žinote. Taip buvo sakoma senovėje. Dabar danams neleido pasakyti savo nuomonės, keliomis valandomis anksčiau užbėgo su antstoline žmogaus išėmimo operacija. Tokie dalykai turi tikrą skaldymo galią.