Šeštadienį prie Seimo ir Vyriausybės mitinguosiančios profesinės sąjungos laukia tūkstantinės minios, reikalausiančios didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 litų, kelti valstybės tarnautojų atlyginimus, grąžinti Vaiko pinigus, įvesti progresinius mokesčius, atstatyti valstybės pensijas pareigūnams, kariams, mažinti komunalinių paslaugų ir būtiniausių maisto produktų kainas ir kt.
Mitingo išvakarėse Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ir Teisingumo ministerijomis išplatino atsakymą į reikalavimus, kuriuose reziumuojama, kad valstybė kol kas neturi pakankamai lėšų jiems įgyvendinti. Vyriausybės atsake pabrėžiama, kad valstybė siekia turėti ne didesnį kaip 3 proc. BVP biudžeto deficitą, kuris leistų Lietuvai skolintis tarptautinėse rinkose.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvai patenkintus visus profesinių sąjungų reikalavimus, neliktų kitos išeities kaip kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
„Profsąjungų reikalavimai suprantami, tačiau, deja, šiuo metu jų įgyvendinimas yra neįmanomas. Siekiant kažkokio kompromiso, reikalavimai turėtų būti tikrai sušvelninti ir labiau atsižvelgta į valstybės galimybes, o ne tik į norus. Vykdant šiuos reikalavimus labai lengva atsidurti ant nemokumo ribos, o TVF veiksmai būtų priešingi, nei prašoma: algų mažinimas, socialinių išmokų mažinimas ir pan.“, - sako N. Mačiulis.
Vyriausybė tvirtina, kad sugrąžinus atlyginimus, mokamus iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, į 2008 m. lygį, ko prašo mitinguotojai, viešosios išlaidos vien šia eilute padidėtų daugiau kaip 1 mlrd. litų. Tuo pačiu ministrams abejonių kelia galimybės didinti MMA iki tūkstančio litų, nes tokia našta gali pasirodyti per sunki smulkiajam verslui, kuris, pakėlus MMA, gali mažinti darbo vietų skaičių arba darbo užmokestį.
„MMA didinimas iki 1000 litų nebūtų koja kojon su rinka, kur trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis augo 1,6 proc. O MMA padidinimas iki 1000 litų būtų kilstelėjimas 25 proc. Arba prašymas grąžinti viešojo sektoriaus atlyginimus – dar nėra tokio sektoriaus, kur atlyginimai būtų grįžę, išskyrus gal tik ten, kur labiausiai trūksta darbo jėgos“, - komentuoja SEB banko vyr. analitikė Vilija Tauraitė.
Profesinėms sąjungoms reikalaujant kurti naujas darbo vietas ir didinti užimtumą, Vyriausybė tvirtina, kad šioje srityje nuveikė daug ir sukūrė palankesnes sąlygas įsidarbinti.
„Sodros“duomenimis Lietuvoje šiemet buvo sukurta 77 tūkst. darbo vietų, progresas yra, dėl kieno veiksmų - sunku pasakyti“, - komentuoja N. Mačiulis.
Ministrų kabinetas skaičiuoja, kad šiuo metu neįmanoma įgyvendinti reikalavimo grąžinti „vaiko pinigus“ visiems, nes papildomai biudžetui tai kainuotų beveik 350 mln. litų ir būtų „socialiai neteisinga“. Dėl tų pačių priežasčių nebus grąžinamos ir valstybinės pensijos pareigūnams, kariams, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams.
Profesinėms sąjungoms prašant progresinių mokesčių, Vyriausybė argumentuoja, kad toks prašymas iš esmės prieštarauja norui mažinti darbo jėgos apmokestinimą, kuris, anot ministrų, ir taip vienas mažiausių Europoje, o socialinį teisingumą iš dalies įgyvendina dabar galiojantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pagal kurio skaičiavimo tvarką, daugiau uždirbantieji sumoka daugiau mokesčių.
„Galima kabinėtis prie smulkmenų, bet manau, kad kryptis ir esmė Vyriausybės politikoje yra teisingai parinkta. Vyriausybė stengiasi išlaikyti fiskalinę drausmę, kas ypač įspūdinga priešrinkiminiais metais. Sutikčiau, kad euro zonoje situacija sudėtinga, būtina laikytis drausmės, kad nebūtų uždarytos rinkos mums pasiskolinti ir kitąmet. Kaip matome, labiausiai išsivysčiusios euro zonos valstybės, tokios kaip Vokietija prieš savaitę negalėjo realizuoti savo obligacijų. Tokie signalai rodo, kad reikia kiek įmanoma susilaikyti nuo biudžeto deficito didinimo“, - reziumuoja V. Tauraitė.
Šeštadienį mitinguotojai vidurdienį ketina rinktis prie Seimo ir prospektu pajudėti iki Vyriausybės. Spalio pradžioje jau buvo surengtas vienas mažesnis protestas, lapkritį – minėti reikalavimai įteikti Vyriausybei.