Ankstesnių tyrimų duomenys parodė, kad pavasaris pastaruoju metu visame pasaulyje būna ankstyvesnis. Bet rudens klimato kitimas nebuvo taip išsamiai tiriamas.
Labiausiai taip yra dėl to, kad rudens temperatūrų kaita augalus ir gyvūnus veikia mažiau nei pavasario temperatūrų anomalijos, sakė Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fenologė Annette Menzel. Bet ir šilti rudenys turi savų trūkumų.
Kai kurie žydintys medžiai – pavyzdžiui, paprastieji kaštonai – gali pradėti žydėti prieš žiemą, todėl jiems vėliau būna kur kas sunkiau išgyventi. O peteliškės ir kiti gyvūnai su problemomis susiduria tuomet, kai laiku negauna signalo mažinti savo aktyvumą ir ruoštis žiemai.
Įprastinės temperatūrų kaitos sutrikimai gali tapti badavimo priežastimi, tvirtina A.Menzel.
Surinkti duomenis, pagal kuriuos galima būtų sudaryti sezoninės temperatūrų kaitos grafikus, gali būti sudėtinga. Instrumentinių duomenų rinkimas nesiekia ankstesnių nei dvidešimtojo amžiaus pradžios metų.
Klimato istorikė Elena Xoplaki iš Berno universiteto (Šveicarija) šią problemą išsprendė tyrinėdama istorinius informacijos apie Europą šaltinius, kurie siekia 1500 metus – pavyzdžiui, raštus apie orų stebėjimą, kurių autoriai yra vienuoliai, gydytojai ir mokslinčiai.
Mokslininkė savo klimato kaitos rekonstrukciją papildė naujausiais temperatūrų stebėjimo duomenimis, pateiktais NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (JAV). Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad pastarųjų trijų mėnesių orai iš paskutiniųjų penkių šimtmečių atitinkamų mėnesių orų išsiskiria savo šiltumu – net ir atsižvelgiant į galimus tam tikrus istorinių duomenų netikslumus.
„Išskirtinai šilti vieno ar kito regiono rudenys nebūtų tokie iškalbingi. Bet šis signalas yra pastovus virš viso Europos žemyno, nuo Islandijos iki Graikijos“, - sakė Berno universiteto klimatologas Juergas Luterbacheris.
Tai atitinka ir kitimo tendenciją. Rudens temperatūros vidurkis Europoje paskutiniuosius tris dešimtmečius padidėja vidutiniškai 0,45ºC. Nauji duomenys rodo, kad paskutinieji 30 metų yra šilčiausias laikotarpis, apie kurį esama rašytinių duomenų, o paskutinieji 10 metų – šilčiausias žinomas dešimtmetis.
Labiausiai atšilimas pastebimas Britų salyne ir Skandinavijoje.
NASA duomenys rodo, kad kai kuriose Arkties dalyse rudens temperatūrų anomalija yra dar ryškesnė. Tuo tarpu rudens temperatūra virš JAV yra mažesnė už vidutinę, kuri nustatyta pagal duomenis surinktus nuo 1950 metų.
Orų temperatūra iš esmės yra atsitiktinis reiškinys. Dėl to labai ryškios anomalijos, būdingos tik vienam sezonui – pavyzdžiui, karščio banga Europoje 2003 metų vasarą ar šiltas 2006 metų ruduo – negali būti vadinamos vienos priežasties pasekme. Visgi rudens temperatūrų kilimas per pastaruosius kelis dešimtmečius jau yra stiprus rodiklis, kad esama žymios žmonių įtakos temperatūrų didėjimui, teigia J.Luterbacheris.
Taigi, ko tokėtis ateityje? E.Xoplaki ir J.Luterbacheris patikrino turimus duomenis apie tai, kokios buvo žiemos po trisdešimties šilčiausių aprašytų rudenų. Pastebėta, kad gruodžiai ir vasariai paprastai būdavo šiltesni už vidutines 1971-2000 metų Europos atitinkamų mėnesių temperatūras, bet sausiai būdavo šiek tiek vėsesni.
Sezonines orų prognozes teikiantys Britanijos meteorologijos biuras bei Tarptautinis klimato ir bendruomenės tyrimų institutas tvirtina, kad yra didesnė šiltos nei šaltos artėjančios žiemos tikimybė kai kuriose Europos dalyse. Tačiau J.Luterbacheris įspėja, kad sezoninių oro prognozių tikslumas nėra didelis.