Dichloracetato taikinys – specifinis vėžinių ląstelių bruožas. Šios ląstelės sau energiją gamina visame ląstelės tūryje, o ne specialiuose organoiduose, vadinamuose mitochondrijomis. Šis glikolize vadinamas procesas yra neefektyvus ir sunaudoja didžiulius cukraus kiekius.
Iki šiol buvo manoma, kad vėžio ląstelėse energija gaminama glikolizės būdu dėl to, jog jų mitochondrijos yra nepataisomai pažeistos. Bet E.Michelakis eksperimentais įrodė, kad taip nėra, nes dichloracetatas „pažadino“ vežinių ląstelių mitochondrijas. Po to šios ląstelės sunyko ir žuvo.
E.Michelakis mano, kad persijungimas į glikolizę kaip į energijos šaltinį įvyksta tuomet, kai nenormalaus, bet gerybinio guzelio viduje negauna pakankamai deguonies mitochondrijų veiklai. Kad išgyventų, šios ląstelės išjungia mitochondrijas ir pradeda gamintis energiją glikolizės būdu.
Bet svarbu yra tai, kad mitochondrijos ląstelėse atlieka ir kitą vaidmenį: jos aktyvuoja apoptozę – procesą, kurio eigoje nenormalios ląstelės susinaikina. Kai ląstelėse mitochondrijos išjungiamos, jos tampa „nemirtingomis“ ir gyvena ilgiau už kitas ląsteles auglyje ir tampa dominuojančiomis. Kai dichloracetatas vėl suaktyvina mitochondrijas, šios reaktyvuoja apoptozės procesą.
„Šie rezultatai yra intriguojantys, nes jie nurodo labai svarbų mitochondrijų vaidmenį: jos vėžio ląstelėms suteikia unikalias savybes, kuriomis galima pasinaudoti gydant šią ligą“, - sakė Masačūsetso universiteto (JAV) Vėžio centro direktorius Dario Altieri.
Šis reiškinys taip pat gali paaiškinti kaip susiformuoja antrinis vėžys. Glikolizės metu susidaro pieno rūgštis, kuri gali suardyti normalią kolageno matricą, palaikančią ląsteles vienoje vietoje. Tai reiškia, kad nenormalios ląstelės gali atitrūkti nuo organų ir nukeliauti į kitas organizmo vietas, kuriose pasėjami nauji augliai.
Dichloracetatas kai kuriems pacientams gali sukelti skausmą, stingulį bei eisenos sutrikimus, bet, jei paaiškės, kad junginys efektyvus prieš visas vėžio formas, atsiradus būtinybei mokėti tokią kainą būtų verta. Kitas žingsnis – atlikti klinikinius dichloracetato tyrimus su vėžiu sergančiais žmonėmis. Bet šiuos tyrimus turės finansuoti labdaringos organizacijos, universitetai ir vyriausybės: vargu ar farmacijos pramonės atstovai sutiks mokėti už šio preparato tyrimus, nes jie nieko neuždirba iš nepatentuotų vaistų. Bet jei dichloracetatas tikrai pasirodys esąs veiksmingas, tuomet jo gamyba bus labai paprasta ir tiesiog nepadoriai pigi.
Dundee universiteto (D.Britanija) vėžinių ląstelių biologas Paulas Clarke‘as teigia, kad šio tyrimo autorių pateikti duomenys meta iššūkį vyraujančiam manymui, jog vėžio priežastys yra ne metabolizmas, o mutacijos. „Klausimas: kuris būna pirmas?“, - sakė P.Clarke‘as.