Tokie rezultatai užfiksuoti praėjusią savaitę skambučių centrui „Fonitel“ atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Apklausa buvo atlikta Aplinkos ministerijos užsakymu.
90 proc. respondentų pripažino, kad vyksta visuotinis atšilimas ir dėl jo kyla daug problemų, vos mažiau teigė klimato kaitos reiškinių, visų pirma – šiltesnes žiemas ir apskritai atšilusį orą, nereguliarius metų laikus, matantys ir Lietuvoje.
Beveik trečdaliui atrodo, kad klimato pokyčiams didžiausios įtakos turi pramonės išmetami teršalai, penktadaliui – transporto keliama tarša. Energetiką svarbiausiu veiksniu laiko tik 7,7 proc. apklaustųjų, o trečdaliui atrodo, kad visi minėti dalykai daro vienodą įtaką.
61 proc. respondentų nuomone, besikeičiantis klimatas turi didelės arba labai didelės neigiamos įtakos gyvūnijai, kraštovaizdžiui ir jūrinei aplinkai.
Kas antras gyventojas sutiko galintis asmeniškai prisidėti prie pastangų lėtinant klimato atšilimą. Praprašyti nurodyti konkrečias savo pastangas, daugiau nei trečdalis teigė naudojantys elektrą taupančias lemputes, ketvirtadalis – išjungdami nereikalingus elektros prietaisus iš elektros lizdo. 18 proc. apklaustųjų teigė sodinantys medžius, 9 proc. - keliaudami ekologiškomis transporto priemonėmis.
Paklausti, kaip sutiktų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, 42 proc. žmonių galėtų pakeisti susidėvėjusią elektros įrangą ir naudoti ekonomiškos klasės įrenginius, 19 proc. – atsisakyti asmeninio automobilio, 18 proc. – esamos šildymo sistemos ir pereiti prie alternatyvių šaltinių, 1,4 proc. – nenaudoti neekologiško kuro. Tik 7 proc. nieko neatsisakytų vardant klimato kaitos lėtinimo.
Pasak dviejų trečdalių apklausos dalyvių, sulėtinti klimato kaitą padeda būsto renovavimas – sienų apšiltinimas, nauji langai, šildymo sistemos sutvarkymas, daugiau nei pusės – pramonės vystymosi ribojimas.
Prieš kelias savaites Prancūzijos ir Ispanijos žalieji buvo pakvietę gyventojus penkioms minutėms išjungti visus elektrinius prietaisus. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojai teigė dalyvavę šioje akcijoje.
Net 96 proc. respondentų sutiko, kad Lietuvai reikėtų prisidėti prie reikalavimo, kad Europos Sąjungos (ES) šalys iki 2020 metų turėtų penktadaliu sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą.
Ministras įspėjo apie katastrofiškus padarinius
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos ministras Arūnas Kundrotas įspėjo, kad nesiėmus radikalių priemonių, klimato atšilimo pasekmės gali būti itin skaudžios. „Esame labai netoli nuo tų pasekmių, apie kurias įspėja ekspertai. Jos pas mus bus jaučiamos, nors gal ir ne taip aštriai, kaip pietinėse šalyse, kurias kamuoja aukšta temperatūra ir sausros, ar salų valstybėse. Pavyzdžiui, (pakilus pasaulinio vandenyno lygiui – DELFI), Maršalo salos pirmosios būtų apsemtos. Pas mus – gal tik kvadratiniais metrais ar kilometrai pajūrio. Bet kai kurie pokyčiai pas mus tai pat jau vyksta“, - sakė ministras.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodis buvo šilčiausias per visą orų stebėjimo Lietuvoje laikotarpį – daugiau nei 250 metų. Jūros vandens lygis per pastaruosius keturis dešimtmečius pakilo 40 cm, o tai yra reiškia krantų nykimą. Anksčiau sušalęs smėlis žiemomis apsaugodavo krantus nuo stipresnių vėjų ir išplovimo, o dabar žiemomis Lietuvos paplūdimių smėlis retai sušąla.
Jūros vandeniui staiga pakilus bent pusantro metro, prasideda katastrofinis kranto ardymas. Per pastaruosius 20 metų tokių atvejų Lietuvoje buvo šeši, o iki metro vanduo pakyla bent kartą du per metus.
Dėl aukštesnės temperatūros keičiasi augalų ir gyvūnų rūšių pasiskirstymas – iš Lietuvos „traukiasi“ mums būdingos faunos ir floros rūšys, ateina šiam regionui nebūdingos ligos ir augalų kenkėjai, vyksta dirvožemio ir jame slypinčių maistingųjų medžiagų erozija, daugėja potvynių ir jie vyksta ne tik pavasarį, kaip anksčiau, vasaromis šalį kamuoja sausros.
Prieš kelias savaites Jungtinių Tautų ekspertai po šešerius metus trukusių tyrimų paskelbė, jog “labai tikėtina", kad visuotinį atšilimą sukėlė žmogaus veikla, o vidutinė temperatūra šį šimtmetį gali pakilti 1,8-4 laipsniais pagal Celsijų.
Kaip pažymėjo A. Kundrotas, vidutinę daugiametę temperatūrą viršijus 2 laipsniais, pokyčiai bus pragaištingi. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojama 0,9 laipsnio didesnė vidutinė temperatūra, nei buvo prieš 100 metų.
Kova su klimato kaita – nauji miškai, būstų atnaujinimas ir biokuras
Anot ministro, kovodama su klimato atšilimu ir jį sukeliančią atmosferos taršą Lietuva ketina renovuoti senus daugiabučius, plėsti miškų plotus, skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.
Įgyvendinant būsto modernizavimo programą, iki 2020 metų tikimasi atnaujinti maždaug 80 proc. šalies daugiabučių namų (apie 15 tūkst.). Tokiuose daugiabučiuose pasiekus bent 30 proc. energijos naudojimo efektyvumą, vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimą pavyktų sumažinti 400 tūkst. tonų. Pernai Lietuvoje vien per prekybos sistemą buvo išmesta apie 7 mln. tonų tokių dujų.
Išmetamų šiltnamio dujų kiekis per 15 metų sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 48 mln. tonų 1990-aisiais iki 22 mln. tonų užpernai.
Europos Komisija leido Lietuvai 2005 metais išmesti 13,5 mln. tonų šiltnamio dujų, buvo išmesta 6,6 mln. tonų, 2006 metais leista 10,6 mln. tonų, o išmesta, preliminariais duomenimis, apie 7 mln. tonų, šiemet leista išmesti 9,9 mln. tonų.
Beveik trečdalį šių dujų išmeta „Mažeikių nafta“ ir Vilniaus, Lietuvos, Kauno, Mažeikių elektrinės bei kitos energetikos sektoriaus įmonės, degindamos kurą energijai gaminti. Po penktadalį išmetimų tenka transportui ir stambesnėms pramonės įmonėms „Achemai“, „Naujajam kalcitui“, „Akmenės cementui“. 18 proc. dujų išmeta žemės ūkis, likusios išmetamos tvarkant atliekas ir per vandenvalą.
1997-aisiais pasirašytu ir prieš dvejus metus įsigaliojusiu Kioto protokolu šalys įsipareigoja iki 2012-ųjų tokių dujų išmetimą sumažinti 8 proc. Lietuva, pasak A. Kundroto, jau yra sumažinusi išmetimą daugiau nei puse šio kiekio, visų pirma dėl didelių gamyklų uždarymo ir mažesnės šiluminės energijos gamybos.
„Nuo kitų valstybių ryškiai skiriamės pagal dujų išmetimą vienam gyventojui. Pavyzdžiui, daugiausia dujų – 20 proc. viso kiekio – išmetančiose JAV vienam gyventojui jų tenka 25 tonos per metus, ES – 10 tonų, o Lietuvoje – 4 tonos (0,05 proc. pasaulinio kiekio). Pagal šį rodiklį turime kuo girtis“, - kalbėjo ministras.
Anot jo, pagal miškų plėtros programą iki 2020 metų Lietuvos miškų plotus siekiama padidinti 3 proc. Todėl apželdinti mišku reikia apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų ir šiaip apleistų žemių. Miškų urėdijos kasmet medžiais apsodina po 1300 ha žemės. Privačių žemių savininkai, naudodamiesi ES parama, 2005-aisiais įveisė per 800 ha, pernai – daugiau kaip 2 tūkst. ha naujų miškų, tiek pat jie numato pasodinti ir šiemet. Tiesa, pastaruoju metu žemės plotų tam skyrė tik keturios apskritys iš dešimties. A. Kundrotas pripažino, kad dialogas su valstybinės žemės valdytojais klostosi sunkiai, mat dar ne visa žemė yra grąžinta savininkams.
Gyventojus žadama skatinami naudoti atsinaujinančius išteklius, biokurą ir biodegalus. Naudoti ekologišką kurą skatina mokesčiui už aplinkos teršimą taikoma lengvata, naujų automobilių pardavėjams nustatytas reikalavimas pardavimo salonuose reklamuoti automobilius, kurie vartoja mažiausiai degalų ir išmeta mažiausiai anglies dvideginio.
Taip pat žadama rinkti iš sąvartynų bei pūdant dumblą išsiskiriančias metano dujas ir jų energiją panaudoti.
Ar Lietuvai aktuali klimato atšilimo problema? Išreiškite savo nuomonę atsakydami į klausimą kolonoje dešinėje.