Gyvybei gresia kosminės energijos krizė

Vertinant labai ilgą laikotarpį, kosmosas kinta nepalankiai bet kokiai gyvybės formai. Po šimtų milijardų metų visatoje pradės trūkti spindulinės energijos (paprasčiau tariant - šilumos), kuri yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga. Tačiau du fizikai teoretikai priėjo prie išvados, kad bus ir mažas paguodos prizas. Lenktynėse, kuriose finišo linija yra nebūtis, materija nelaimės, rašo sciencenow.sciencemag.org.

Gyvybės egzistavimui reikia materijos ir energijos, o nuo Visatos likimo priklauso, koks yra materijos ir energijos santykis aplinkoje. Iki praėjusio dešimtmečio pabaigos mokslininkai manė, kad Visata vystysis vienu iš trijų galimų kelių. Gali būti, kad ji neribotai plėsis, galbūt po truputį mažėjančiu greičiu. Gali būti, kad ji pasieks amžiną pusiausvyros tašką ir visiems laikams išliks būsenoje tarp plėtimosi ir subliuškimo. Taip pat gali būti, kad ji nustos plėstis ir pradės trauktis – tokios įvykių eigos galutinis taškas būtų įvykis, vadinamas „Didžiuoju susitraukimu“. Bet kuriuo iš šių atvejų, protonai, neutronai ir kitos dalelės tikriausiai skils ir išskirs elektromagnetinius spindulius, o tai reiškia, kad kažkuriuo metu Visatoje spindulių energijos bus daugiau nei materijos.

Tuomet mokslininkai nustatė, kad Visatos plėtimasis greitėja. Galaktikos viena nuo kitos tolsta vis didėjančiu greičiu, o po labai labai ilgo laiko tarpo žvaigždės taip viena nuo kitos nutols, kad iš vienos žvaigždės nebus įmanoma pamatyti jokios kitos žvaigždės. Mokslininkai teigia, kad greitėjančio plėtimosi priežastis yra paslaptinga ir kol kas neaptikta jėga, pavadinta tamsiąja energija.

Panašu, kad nuo tamsiosios energijos priklauso tai, kiek bus gyvybės palaikymui reikalingos spinduliuotės pavidalo energijos. Klyvlendo universiteto (JAV) fizikas Lawrence‘as Kraussas ir Nešvilio universiteto (JAV) fizikas Robertas Scherreris matematiškai modeliavo protonų skilimą dėl tamsiosios energijos didėjančiu greičiu besiplečiančioje Visatoje. Leidinyje „Physical Review D“ publikuojama mokslininkų išvada, kad po maždaug 100 milijardų metų spinduliavimas Visatoje išnyks greičiau nei jį gebės skleisti skylančios materijos dalelės, todėl medžiagos ir spindulių pavidalo energijos santykis vis didės.

Greitėjantis plėtimasis šiuo atveju yra esminis veiksnys. Po šimtų milijardų metų dėl tamsiosios energijos poveikio Visata plėsis didesniu nei šviesos greičiu, todėl energijos bangos ištįs iki nebereikšmingo dydžio. Todėl visi šiluminiai, šviesos ir radijo spinduliai nustos sąveikauti su medžiaga. Dėl to viskas Visatoje labai smarkiai atšals. „Tokioje Visatoje visos kitos galaktikos, nepriklausančios mūsų galaktikų grupei, greitai išnyks iš regėjimo lauko“, - sakė L.Kraussas. Dėl to energijos ištekliai, reikalingi civilizacijos palaikymui, pamažu seks. „Tai viena iš blogiausių prognozių ateities gyvybei“, - sakė fizikas.

Kembridžo universiteto (D.Britanija) mokslininkas Martinas Reesas sutinka su L.Krausso ir R.Scherrerio skaičiavimų rezultatais bei teigia, kad amerikiečiai sukūrė „tiesmukišką scenarijų“ tolimai ateičiai. Bet jis teigia, kad lokaliai sąlygos labai smarkiai nepasikeistų – tik astronomai negalėtų stebėti tolimų galaktikų. Gyvybė galėtų išlikti net ir nuolat mažėjant energijos ištekliams, nors tų laikų sutvėrimai, šio mokslininko teigimu, „nuo žmogaus skirtųsi tiek, kiek žmogus skiriasi nuo pačių primityviausių bakterijų“.