Traukinį iš vietos pajudina aktyvuota priekinė smegenų dalis – ji gali būti aktyvuota skaičiuojant ar dainuojant. Kai tik žmogus baigia skaičiavimus, traukinys sustoja.
„Hitachi“ „smegenų veiklos sąsajos“ technologija yra taip vadinama optinė topografija – per smegenų paviršių siunčiami nedideli infraraudonųjų spindulių kiekiai, kurie pastebi kraujotakos pakitimus.
Kompanijos mokslininkai planuoja sukurti tokiu būdu valdomą televizoriaus nuotolinį pultą, o „Honda“, taip pat tyrinėjanti šios technologijos galimybes, planuoja ją panaudoti naujos kartos automobiliuose.
Pirminis įrenginio projektas turėtų padėti labiau įsitraukti į gyvenimą ir paralyžuotiems žmonėms. „Manome, jog technologiją būtų galima pritaikyti įvairiose srityse, - sakė projekto vadovas Hideaki Koizumi. – Šis įrenginys įgalins kai kuriuos pacientus netgi kalbėti“.
Pagrindinis kompanijos technologijos privalumas – jai nereikia į smegenis įkelti jokių papildomų sensorių. Ankstesnės technologijos reikalavo į smegenis įkelti papildomus sensorius.
Tiesa, išlieka dar kelios problemos. Viena jų – dydis. Tačiau japonai jau yra sukūrę galvos raiščio prototipą ir atvaizduojamą įrenginį, kurie kartu sveria tik apie kilogramą. Dar viena problema – nelabai tiksliai parenkami signalai, todėl mokslininkai tikisi pakoreguoti įrenginį, kad jis imtų tik reikalingus signalus ir ignoruotų pašalinius.
„Pati technologija yra įdomi savaime ir lengvai gali būti pritaikyta žaislų pramonėje. Juk visai smagu traukinį valdyti vien tik galvojimu“, - pridėjo H. Koizumi.