Anot klimato specialisto, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Egidijaus Rimkaus, didžiausi temperatūros pokyčiai Lietuvoje pastebimi žiemos mėnesiais. Pavyzdžiui, pernai sausio 13 d. Vilniuje buvo 12 laipsnių šilumos. Tai bene didžiausias visų laikų rekordas. Panašios tendencijos gali išlikti ir ateityje.
Vasaros temperatūra taip smarkiai nesiskirs nuo dabartinės. Karštesnė bus antroji vasaros pusė, kuri pasižymės dar ir alinančiomis sausromis. Tiesa, metinis kritulių kiekis keisis nestipriai, nes vasarą „sutaupytas“ lietus iškris šaltuoju metų laiku.
Panašu, kad neteksime ir dabartinės Baltijos jūros pakrantės, kurią pasiglemš nuo 10, anot optimistų, iki 50 cm, anot pesimistų, pakilęs vandens lygis.
Tiesa, tai tik vienas iš galimų scenarijų. Tačiau pastaruoju metu mokslininkai jau nesiginčija, kad per artimiausius 30-50 metų klimato kaitos padarinius tikrai pajusime. Diskutuojama tik dėl jų dydžio.
Didžiausia grėsmė – Maldyvų saloms
„Klimato svyravimai vyko visais istoriniais laikotarpiais, tik ne visada jie buvo susiję su žmogaus veikla. Didžiausią nerimą kelia tai, kad vidutinė metinė temperatūra, kuri per 20-tą amžių pakilo 0,8 laipsnio, labiausiai kito per paskutinius 20 metų“, - pastebėjo E. Rimkus.
Anot mokslininko, šiltnamio efektas, dėl kurio šiuo metu taip susirūpinta, yra natūralus gamtinis procesas. Dėl atmosferos, kuri sulaiko šilumą, Žemės paviršiaus temperatūra yra pakilusi net 33 laipsniais – nuo -18,6 iki 14,9. Bėda ta, kad žmogaus veikla natūraliai egzistuojantį šiltnamio efektą jau pernelyg sustiprina.
Beje, dienos eigoje 0,8 laipsnio pakitusios temperatūros nė nepajustume. Tuo tarpu taip pasikeitusi vidutinė metinė temperatūra daro neįtikėtinus dalykus.
Tai rodo sparčiais tirpstantys Arkties ledynai bei kasmet plonėjantis jų storis. Tai reiškia, kad jiems ištirpti reikės vis mažiau ir mažiau laiko.
Kylant pasaulio vandenyno lygiui, per artimiausius 50-75 metų gali išnykti Maldyvų salos, kurių daugiau nei pusė teritorijos virš jūros lygio iškilusi vos 70 cm. Ramiojo vandenyno salose įsikūrusi mažytė Tuvalu valstybė jau prašė Australijos leisti jos piliečiams įsikurti žemyne, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Šiuo metu tuvaliečiai pagalbos paprašė Naujosios Zelandijos.
Kataklizmai gresia ir Pietų Azijoje esančiam Bangladešui. Kai šalį pradės niokoti potvyniai, nedidelės šalies gyventojams taip pat nieko kita neliks, kaip emigruoti.
Pirmosios klimato pokyčių aukos
Šiuo metu ES iškeltas tikslas neleisti, kad vidutinė metinė temperatūra Žemėje pakiltų daugiau nei 2 laipsniais, anot mokslininkų, sunkiai įgyvendinimas. Artimiausią dešimtmetį anglis greičiausiai išliks populiariausiu energijos šaltiniu, todėl šiltnamio efektą didinančių anglies dvideginio dujų atmosferoje vargu ar sumažės.
Naujausiais duomenimis, didžiausi lyderiai šioje srityje – Kinija ir JAV. Mažiausiai anglies dvideginio dujų išskiria Afrikos ir Pietų Amerikos žemynai, tačiau jų gyventojai prie šiltnamio efekto prisideda masiškai kirsdami miškus.
„Jei ūkio plėtra išliks tokia, kaip ir dabar, 2 laipsnių ribą pasieksime labai greitai. Norint išvengti kritinės ribos, iki 2050 metų anglies dvideginio emisijas reikia sumažinti iki 80 proc. išsivysčiusiose šalyje ir 50 proc. pasaulyje. Kad dėl to nenukentėtų besivystančių šalių, pastarosioms iki 2020 m. planuoja dar negriežtinti anglies dvideginio kvotų“, - teigė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.
Beje, būtent besivystančios šalys labiausiai nukentės ir nuo klimato kaitos. Turtingesnės valstybės jau dabar išleidžia labai daug pinigų adaptacijai prie klimato kaitos, todėl joms šią grėsmę nugalėti bus žymiai lengviau. Prancūzija jau dabar baiminasi būsimo imigrantų antplūdžio iš Afrikos.
Paskutiniai metai parodė, kad klimato kaita skaudžiai palietė ir pačią Europą. Paskaičiuota, kad 2003 m. karščio banga Europoje nusinešė 52 tūkst. aukų, sudegė 650 tūkst. ha miško. Per 2007 m. per gaisrus Graikijoje sudegė apie 177 tūkst. ha miško, žuvo 68 žmonės.
„Klimato kaitą galima palyginti su vėžiu, kuris pradinėje stadijoje pasireiškia įvairiomis anomalijomis, bet dar nepažeidžia vidinių organų. Kai liga peržengia tam tikrą ribą, procesai tampa negrįžtami, - įspėjo G. Stankūnavičius. - Kaip ir atominė elektrinė, klimatas turi savo reaktorių – atogrąžų rajonus, ir aušintuvus – ašigalius. Tačiau vienas aušintuvas jau veikia prastai. Sugadinti sistemą labai paprasta, o štai išvengti negrįžtamų procesų – beveik neįmanoma“.