A.Stancikienės iškeltą prielaidą veikiausiai patvirtina tai, kad ne vienas Kuršių nerijos miškus siaubęs gaisras kilo būtent ties dviračių taku. Kad būtų sumažintas gaisringumas, Parko direkcija Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms pasiūlė teritoriją šalia dviračių takų nors kartą per dieną laistyti.
Stebės iš lėktuvo
Parko darbuotojams nerimą kelia ir stovyklautojai, palapines ar namelius ant ratų statantys vietose, kur nėra oficialių kempingų. Ten, kur apsistoja stovyklautojai, ne tik rūkoma, bet ir kuriami laužai. Dėl to irgi neretai kyla gaisrai.
KNNP direkcija sudarė sutartį su kariškiais, kad savo planinių skrydžių metu jie į lėktuvą paimtų ir kurį nors parko darbuotoją. Šis galėtų stebėti, ar kur nors neįsiplieskė gaisras. Tikimasi, kad taip bus lengviau pamatyti ir laužus prie nelegalių stovyklaviečių.
Siūlo budėti naktimis
Blogiausia, kad gaisrus Neringos miškuose gesinti sudėtinga. „Privažiavimo takų prie vandens yra tiek, kiek turi būti, bet marios vietomis per seklios, kad iš jų ugniagesiai galėtų pasemti vandens. Todėl Neringoje šalia kelio žadama įrengti šulinį, kuriame bus tiek vandens, kiek reikia gaisrininkų autocisternoms pripildyti“, – aiškino A.Stancikienė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai savo ruožtu pasiūlė Neringos miškus stebėti ne tik dienomis, bet ir vakarais bei naktimis.
Anot direktorės, KNNP tokių budėjimų surengti negali, nes tam trūksta darbuotojų. Tad A.Stancikienė tikisi abiejų savivaldybių ir Priešgaisrinio departamento pagalbos.
Gali būti, kad kitąmet Neringos miškai bus stebimi dar akyliau. KNNP drauge su Generaline miškų urėdija jau parengė paraišką moderniems stebėjimo sistemos įrenginiams įsigyti. Juos žadama įkelti į Kuršių nerijoje esančius priešgaisrinius bokštelius. Nauji sistemos įrenginiai karščio židinį fiksuotų vos jam atsiradus.