Net jei visatoje yra keliasdešimt tūkstančių nežemiškų civilizacijų, mažai tikėtina, kad bent su viena iš jų pavyktų užmegzti kontaktą.
Mokslininkai dažnai bando apibrėžti protingų gyvybės formų skaičių, tačiau šis procesas pagrįstas spėliojimo principu. Naujausioje hipotezėje šis skaičius yra kažkur tarp daugiau nei milijono ir mažiau nei vieno.
„Tai mūsų neišmanymo matavimo procesas“, – pasakė Duncanas Forganas, mokslininkas iš Edinburgo universiteto, kuris atliko šį tyrimą.
D. Forganas sumodeliavo visatą, panašią į mūsų, ir leido joje susiformuoti saulės sistemoms. Savo prielaidas jis grindė žiniomis apie vadinamųjų egzoplanetų egzistavimą mūsų galaktikos kaimynystėje.
Vėliau šiems sukurtiems pasauliams buvo pritaikyti skirtingi scenarijai. Iš pradžių D. Forganas padarė išvadą, kad gyvybė atsiranda sunkiai, bet lengvai evoliucionuoja, ir iškėlė prielaidą, kad galaktikoje egzistuoja 361 protingų būtybių civilizacija.
Pagal antrąjį scenarijų gyvybė atsirado gana lengvai, tačiau protingos būtybės evoliucionavo iš lėto. Tokiomis sąlygomis visatoje galėtų egzistuoti 31 513 kitų gyvybės formų.
Paskutiniame scenarijuje nagrinėjama prielaida, kad gyvybė gali būti perduodama iš vienos planetos į kitą susidūrus asteroidams – šia populiaria teorija neretai aiškinamas gyvybės Žemėje atsiradimas. Tokiomis sąlygomis visatoje galėtų egzistuoti 37 964 protingos civilizacijos.