Duodamas interviu internetinei svetainei bigthink.com S. Hawkingas teigė esantis optimistas, tačiau dėl artimiausių šimtmečių turi būti atsargiai kalbama, jeigu norima žmonių rasės išlikimo.
Jis sakė: „Matau didelę grėsmę žmonijai. Yra praeityje buvę daug kartų, kai ant plauko kybojo išlikimo klausimas. Kubos raketų krizė 1963-aisiais yra vienas tokių atvejų.“
„Tokių nutikimų dažnis ateityje tikriausiai didės. Mums reikės didesnio atidumo ir sveiko proto, kad dėl jų visų sėkmingai susiderėtume. Bet aš esu optimistas. Jeigu per artimiausius du šimtmečius išvengsime katastrofos, mūsų rūšis bus saugi mums plečiantis į kosmosą, – pasakojo mokslininkas.
Anksčiau šiais metais S. Hawkingas buvo įspėjęs, kad žmonėms reikėtų atsargiau vertinti galimybes užmegzti kontaktą su nežemiškomis gyvybės formomis kosmose, nes negalime būti tikri dėl jų draugiškumo.
„Jeigu esame vienintelės protingos būtybės galaktikoje, turėtume užsitikrinti, kad išliksime ir gyvuosime toliau, – teigė astrofizikas.
Tačiau jis perspėjo, kad žmonija įžengia į „vis pavojingesnį mūsų istorijos periodą“.
„Mūsų populiacija ir Žemės planetos ribotų resursų naudojimas bei eksponentinis augumas kartu su mūsų techniniu gebėjimu keisti aplinką į gerą ir blogą pusę, – tęsė jis.
„Bet mūsų genetinis kodas turi savyje savanaudiškų ir agresyvių instinktų, kurie praeityje buvo išgyvenimo pranašumas. Bus pakankamaisunku išvengti katastrofos per kitus 100 metų, o ką jau kalbėti apie kitą tūkstantmetį ar milijoną metų.“
„Vienintelis mūsų šansas ilgalaikiam išgyvenimui yra nelikit Žemės planetoje, o plėstis į kosmosą, – sakė S. Hawkingas.“
Per pastaruosius 100 metų padarėme įspūdingą pažangą, bet jei norime gyventi daugiau nei artimiausias šimtmetis, mūsų ateitis yra kosmose.
Dėl to jis sakė esąs žmonių valdomų kosminių skrydžių šalininkas.