Šis putojantis klausimas moksliškai sprendžiamas dar nuo 1999 metų, kuomet Australijos mokslininkai paskelbė sukūrę kompiuterinį alaus modelį, kuriame teoriškai įmanomas burbuliukų judėjimas žemyn. Mokslininkai modeliavo burbuliukų judėjimą tirštame „Guinness“ aluje – šiame populiariame airiškame gėrime yra ir azoto, ir anglies dvideginio dujų.
R.N.Zare'as ir jo kolega Andrew J. Alexanderis (Endriu Aleksanderis) virtualų „Guinness“ alaus modelį įvertino skeptiškai ir nusprendė bandymą atlikti praktiškai. Tam buvo sunaudoti keli litrai tamsaus skysčio.
„Iš pradžių Andrew ir aš tuo netikėjome ir manėme, kad daugybė žmonių tiesiog padaugino alaus“, dalijosi prisiminimais R.N.Zare'as. „Atlikome keletą savo eksperimentų, kurie buvo ganėtinai linksmi, tačiau netinkami daryti išvadoms. Tuomet Andy rado kamerą, kuri fiksuoja 750 kadrų per sekundę ir įrašėme keletą žavingų viso veiksmo vaizdelių“.
Analizuojant vaizdo įrašus paaiškėjo, kad Australijos mokslininkai neklydo. Burbuliukai tikrai leidžiasi į bokalo dugną. Tačiau kodėl?
„Iš tikrųjų atsakymas yra labai paprastas. Esmė tame, kad jei kažkas kyla, tai turi ir nusileisti. Šiuo atveju burbuliukai bokalo viduryje kyla lengviau nei pakraščiuose – taip yra dėl sąveikos su indo sienelėmis. Burbuliukams kylant su jais kyla ir alus, kuris turi kažkaip grįžti atgal, ir jis grįžta. Alus žemyn leidžiasi pagal indo sieneles, o su savimi nešasi ir burbuliukus – ypač pačius mažiausius. Po kiek laiko judėjimas baigiasi, tačiau jis yra gana aiškus ir lengvai pademonstruojamas“.
Reiškinys būdingas ne tik „Guinness“ alui, bet ir kitoms alaus rūšims, kurių burbuliukuose nėra azoto. „Burbuliukai yra pakankamai maži, kad kartu su skysčiu būtų stumiami žemyn. Išsiaiškinome, kad tą iš tikrųjų galima atlikti su bet kokiu skysčiu. Pavyzdžiui, su vandeniu ir jame tirpstančia tablete“, sakė Edinburgo universitete dirbantis profesorius A.Alexanderis.
Pasak mokslininkų, šio reiškinio tyrimas yra reikšmingas tiems, kurie mėgsta lažintis už stalo bare.
„Į burbuliukus galima žiūrėti kaip į vaikų žaidimą, tačiau ir jie yra rimtas dalykas, sakė R.N.Zare'as, taip pat vykdantis fluidizuotų lovų tyrimą. Šiuose lovose čiužiniai užpildomi kietų dalelių, skysčių ir dujų mišiniu. Tokių lovų tyrimas bus taikomas pramonėje ir inžinerijoje.
„Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į supantį pasaulį ir išsiaiškinti, kodėl aplink mus vyksta tai, kas vyksta. Šiuo atžvilgiu galima sakyti, kad kiekvienas, bare užsisakęs „Guinness“ bokalą, kažkuria prasme yra mokslininkas“, sakė A.Alexanderis.
