1. Žmogus Lietuvoje yra visiškas nulis. Žmogaus vertė, teisės, individualumas sutrypti, sulyginti su žemės paviršiumi. Visa tai egzistuoja tik popieriuose, kurie parodomi Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pareigūnams. Jeigu neturi galingų dėdžių/tetų/tėvų – esi visiškas niekavertis, kurio vertė lygi ne nuliui, o netgi minus 50 (-50).
2. Pavargau nuo korumpuotų gydytojų, politikų, teisininkų, policininkų. Kai tekdavo i juos kreiptis, buvo žiūrima kaip į žiurkę iš aukštumų. „Susireikšminusių esybių“ poza sakyte sakydavo: „Aš valdau pasaulį, tu esi niekas, tik marionetė, kuri savo kišenėje ar rankinėje atnešė taip lauktą vokelį“. Šlykštus jausmas.
3. Ar galima gyventi šalyje, kur žmogus, pavogęs 10 kiaušinių, kad išmaitintų alkstančius vaikus, sodinamas į kalėjimą keleriems metams, o persiriję sukčiai, vagys, aferistai, isvogę šalies milijonus, vaikštinėja laisvi ir išsišiepę dirbtinius dantis vadina save „elitu“, „grietinele“. Apie juos kuriamos arogancija bei pataikavimu dvelkiančios laidos, rašomi dirbtiniai interviu …. Juokinga iki ašarų.
4. Prieš 10 metų teko išgyventi nuosavo buto apiplėšimą Kaune (butą paveldėjau iš mirusios močiutės). Buvau studentė, tad viskas, ką pavogė, buvo labai brangu ir vertinga. Absurdo teatras prasidėjo tuomet, kai iškviesta policija net nebandė man padėti, ieškoti nusikaltėlių, bet tyčiojosi iš manęs, žemino ir skaudino klaikiomis replikomis ir klausimais: „Studentė, o jau savo butą turi…. Iš kur pinigai?.... Aš dirbu, o neturiu savo buto…. Sakai, kad 1000 litų pavogė, o iš kur pas studentę tokie dideli pinigai?“ Žodžiu, bandė mane pačią padaryti nusikaltėle ir vagimi. Bjauru prisiminti.
5. Lietuvoje susirgti ar tapti invalidu netgi negalvok. Supūsi gyvas! Iš bado ir skurdo numirsi! Ar žmogiška būtybė gali išgyventi iš tokių varganų ligos pašalpų? Taip gali – vieną dieną!
6. Ar galima gyventi šalyje, kur neegzistuoja jokia tolerancija, pagarba kitam žmogui, ypač senukams, vaikams, ligoniams, neįgaliesiems. Gyvena tik „stipriausias“. Tai yra, jeigu būsi kaip arklys, begemotas ar drakonas – išgyvensi ir dar būsi pagarboje. Sistema tokia: meluok, šauk, rėk, lipk kitiems ant galvų, trypk akinius, žemink, kritikuok, grūmok kumščiais, mušk, gąsdink, sprogdink, tyčiokis, apkalbinėk – tu „valdai“, tu „jėga“, tu „elitas“… Košmaras. Tad ar gali tokioje visuomenėje išgyventi senukai, ligoniai, tikrieji inteligentai – malonūs, mandagūs ir geranoriški žmonės?
7. Neduok Dieve, jeigu Lietuvoje tapsi studentu, kurio neremia turtingi tėvai. Ar gali išgyventi jaunas žmogus iš šimto litų stipendijos? Skurdo ir vargo teatras. Tad ką daryti studentams? Nėra kitos išeities – pardavinėti savo kūną. Rezultatas – prostitučių ir prostitutų kraštas.
8. Ar galima gyventi šalyje, kur visiškai nefunkcionuoja socialinė rūpyba?! Jokios pagalbos bedarbiams, vienišoms mamos, į alkoholio ir narkotikų liūną įklimpusiems, daugiavaikėms šeimoms. Dėl to nereikia stebėtis milžinišku savižudybių skaičiumi, psichikos ligonių armija, agresija, smurtu, nusikaltimais, žudymais…
9. Jaunos šeimos iki gyvos galvos sėdi bankų kišenėse, nes neegzistuoja kitas būdas įsigyti savo bustą – tik banko paskolos nenormaliai brangiems nekokybiškiems butams. Kokia garantija, kad jie tas skolas išmokės? Žmogus bejėgis planuoti gyvenimą 20 metą į priekį… O kas bus, jeigu invalidumas, mirtis, liga, bankrotas, nedarbas? Visi šeimos nariai eis lauk, į konteinerius gyventi? Kodėl nesekama skandinavų pavyzdžiu? Ten 50% šeimų gyvena iš valdžios nuomojamuose butuose, kuriuose visiškai įrengtos virtuvės, vonios ir skalbimo kambariai, - tad žmogui belieka atsinešti tik savo lovą, TV – ir gyventi …
10. Aš nenoriu, kad mano vaikai eitų į Lietuvos mokyklą, kur klesti smurtas, agresija, patyčios, kritika individualumui, neapykanta, žudymai…. Tokia visuomenė neturi ateities. Nebeliko šventumo, amžinų vertybių. Visi užmiršo Dievą, meilę, taurumą, pagarbą, toleranciją šalia esančiam žmogui.
11. Negaliu morališkai gyventi ligotoje visuomenėje, kurioje garbinama ir aukštinama išorė, blizgučiai, rūbai, daiktai… Vyksta varžybos – kas labiau sublizgės, kas geresne mašina važiuos, kas daugiau papuošalų užsikraus, kad labiau, daugiau, aukščiau, turtingiau, ..iau, …iau … iau…. Amžina konkurencija, varžybos. Ligonių mastymas. Psichikos ligonių. O kada gyventi, kada džiaugtis, kad esi gyvas, kad matai saule, kad užuodi gėlių aromatą, kad gali vaikščioti žeme, o ne gulėti po žemių sluoksniu, deja, jau negrįžtamai…. Viską užgožia, sunaikina vartojimas, pirkimas, supermarketų kičinė kultūra, kuria net kultūra sunku pavadinti, tiksliau gal būtų - kičinė degradacija. Žmonės dievina viską, kas laikina, kas neturi esmės, prasmės ir neturi ateities. Atrodo, kad lietuvaičiai pailsės tik duobėje 2x2.. Sėkmės!
12. Negaliu gyventi visuomenėje, kuri negerbia ne tik kito žmogaus, bet ir gamtos. Kur tik neisi, visur atliekos, šiukšlynai, laužynai. Atliekos metamos tiesiai pro langus arba kur papuolė: prie namą ant pievelės, gėlynuose, paupiuose, miškuose, pakelėse… Tad nereikia keikti likimo ir pykti, kai gamta atsiliepia mums tuo pačiu: ledukai birželio mėnesį, sausra visą vasarą, lietumis sausio mėnesį. Puikiai veikia bumerango dėsnis: „Kaip tu, taip ir tau“.
13. Negaliu gyventi visuomenėje, kur moteris save pateikia kaip prekę, kaip daiktą parduotuvių lentynose: nupirks, nenupirks, nupirks… Nekalbu apie tas, kurioms verslą isteigė turtingi tėvai arba vyrai, nes joms tokia dilema nekyla. Ar gali save gerbianti moteris atrodyti kaip prostitutė: „kablai“ kaip striptizo šokėjos, šikna plika, papai plaikstosi visiems panosėje…. Kiti tai vadina seksualumu. Vargu, ar tokia nevilties sąlygojama elgesį galima vadinti seksualiu… Vakariečiai dažnai klausinėja: „Kodėl tiek daug prostitučių jūsų gatvėse vaikštinėja?“ Kodėl moterys pamynė savo moteriškumą, savigarbą? Kodėl moteris pateikia save ne kaip asmenybę-žmogų, o kaip pigų daikčiuką ant nuskurusio turgaus prekystalio? Moterys, merginos, atsibuskite!!!
14. Negaliu gyventi visuomenėje, kur nėra pagarbos, įvertinimo įdarbintam žmogui. Firmų savininkai ligotai save sureikšmina. Jie masto, kad jeigu jau duoda darbo, tai perka ne tik profesinius gebėjimus, bet ir to darbuotojo kūną bei sielą. Darbdaviai dažnai elgiasi su darbuotojais kaip su vergais, kuriuos galima žeminti, tyčiotis, skaudinti, apšaukti, iškoneveikti, versti dirbti daugiau negu leidžia įstatymai. Lietuvos darbdaviai – vergvaldžiai, neturintys jokių kultūros bei elgesio tradicijų, nes paprastai tai būna eks-prasčiokai, kurie kažkada plėšė, grobė, vogė ir taip susikrovė turtus.
15. Kol LT darbdaviai negerbs, nemotyvuos savo darbuotojų, vers dirbi viršvalandžius, tol žmonės emigruos iš Lietuvos. Ir nereikia visa bėdą suversti tik mažiems atlyginimams. Beje, mažas atlygis taip pat rodo darbdavių nepagarbą žmogui. Kodėl LT firmų savininkai tokie gobšuoliai, besočiai ir nepasotinami? Jų tikslas – kuo mažesnėmis sąnaudomis ir kuo greičiau susikrauti turtus kitų žmonių sąskaita. Rezultatas – tuoj nebus kam dirbti ir jiems turtus krauti…
16. Negaliu gyventi visuomenėje, kur visur akis bado nešvara, purvas, duobėti keliai, šiukšlės, pilki, negyvi, avarinės būkles namai. Gėlę pamatyti be galo sunku. Jeigu ir pasodina gėlytę ar medelį koks nors pavienis grožio ir estetikos išsiilgęs pilietis, tai tuoj atsiranda niekdariu, kurie ta grožį sutrypia ir sunaikina. Iš kur tiek pykčio ir agresijos grožiui, nekaltai gėlytei?
17. Negaliu gyventi visuomenėje, kur teisininkų vaikai vykdo nusikaltimus, plėšia, vagia, žudo, ir lieka nenubausti.
18. Negaliu gyventi visuomenėje, kur krepšininkas – 2 metrų vyras milžinas, kuris neišaugo iš vaikų amžiaus ir vis dar žaidžia su kamuoliu - prilyginama dievui, o tuo tarpu mokytojas, profesorius, batsiuvys, automobiliu meistras, darželio auklėtojas lieka neįvertintas. Kur vertybės?
19. Negaliu gyventi visuomenėje, kur bepročiai skustagalviai bujoja, laksto girti milžinišku greičiu, traiško nekaltus žmones keliuose. Aukos vietoje gali būti ir jūsų vaikas, jūsų brolis ar jūsų mama!
20. Negaliu gyventi visuomenėje, kur pavydas draugui, artimui, giminaičiui – vienintelis išlikęs jausmas, vienijantis tautiečius.
21. Negaliu gyventi visuomenėje, kurioje dominuoja masinis protas, bandos elgesys, nebeliko vietos individualumui. Jeigu kažkas nuvyko į Margaritos salą, tai tūlas bandos jausmą puoselėjantis pilietis irgi turi būtinai ten nuvykti – nesvarbu, kiek tai kainuos, nesvarbu, ar jam tai naudinga, svarbu, kad grįžęs visiems pasakys: „Ir AŠ ten BUVAU! Ir MANO pėda tą žemę mynė!!! “… Jeigu kas nors nusipirko indaplovę, tai jos prireiks visiems kaimynams, draugams, giminėms, bendradarbiams bei pažįstamiems …. Ir t.t…
22. Nenoriu gyventi nesaugioje šalyje, kurioje knibžda vagių, plėšikų, žudikų. Žmonės bijo vaikščioti parkuose, miškuose, gatvėse net tik vakare, bet ir dienos metu. Sėdi visi sulindę į savo narvus ir dreba…
23. Negaliu gyventi visuomenėje, kuri nesugeba susitvarkyti su šunų išmatomis. Daugiabučių gyventojai išveda savo augintinius laukan, kurie savo gamtinius reikalus atlieka tiesiog po gyventojų langais, pievelėse, kuriose turėtų bėgioti ir žaisti vaikai.
24. Negaliu gyventi visuomenėje, kuri džiūgauja, kai tau nesiseka, ir liūdi, kai tau einasi puikiai.
25. Negaliu gyventi visuomenėje, kur žmonės neturi net elementariausių elgesio kultūros taisyklių. Kaimynai negerbia vieni kitų: triukšmauja ir baliavoja iki išnaktų, kuomet pusė namo nemiega. Didmiesčiuose bijoma net kaimynui „Labas“ pasakyti, atrodo, kad už ta mandagų žodį bus sušaudyti. Negerbiamas draugų, giminių laikas – be išankstinio perspėjimo braunamai į namus, trukdoma.
26. Negaliu gyventi visuomenėje, kur vertybe yra ne mandagumas, kuklumas, paprastumas, tolerancija, meile, pagarba, dvasingumas, o agresija, pyktis, gobšumas, apkalbos, arogancija, pasiputimas, materializmas.
27. Negaliu gyventi visuomenėje, kur girtuokliai gali laisvai šlaistytis gatvėse ir tokiu būdu rodyti klaikų pavyzdį ateities kartoms, gąsdinti žmones, kelti nemalonias asociacijas.
28. Negaliu gyventi visuomenėje, kuri pensininkams moka juokingai mažus skurdo skatikus.
29. Negaliu gyventi visuomenėje, kurioje mokslas tuoj bus mokamas.
30. Negaliu gyventi visuomenėje, kurioje auklėjimas ir švietimas užima paskutinę vietą. Baisu, kai tenka apsilankyti avarines būklės griuvėsius primenančius vaikų darželius. Auklėtojos, auklytės, mokytojai uždirba juokingai mažus atlyginimus. Kodėl taip neatsakingai žiūrima į būsimosios kartos auklėjimą, švietimą?
31. Negaliu gyventi visuomenėje, kuri šiltesnę vasaros dieną smirdi prakaitu ir nešvara. Net nebandyk įlipti į viešuomeninį transportą – uždusi nuo tvaiko.
32. Negaliu gyventi visuomenėje, kur kelių policija, pasislėpusi po pakelės krūmais, žiūri ne kaip žmogui padėti, o kaip daugiau prisireketuoti.
33. Negaliu gyventi visuomenėje, kur gydytojai ne ligonius gydo, o išrašinėja receptus juos papirkusių kompanijų vaistams. Jeigu neturi kelių tūkstančių eurų santaupų, tai į ligoninę ar klinikas geriau negulkite! Kita vertus, ką daryti 10 metą studijavusiam gydytojui, kai už jo mėnesio darbą mokama lyg už vienos savaitės darbą…
Sėkmės! Ačiū už dėmesį!
Lai sveikas protas ir Dievas būna su jumis!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!