Pirmasis, galbūt šiek tiek per daug ironiškas ar ciniškas, nelygu iš kokios pusės žiūri, - tai pamąstymai, kur dar Vilniuje ir visoje Lietuvoje galima būtų pastatyti “svarbių visuomeninės paskirties” objektų, kaip “Akropolis” ar “Hanner” tipo dangoraižis.

Kodėl gudrūs kaip lapės iškilūs Lietuvos verslo žmonės nepastebi tokių verslui patogių vietų, kaip Katedros aikštė, Gedimino kalnas Vilniuje, Kopgalio kopa Neringoje?

Juk gan šaunu būtų, jei kokiame nors genialiame “jauno architekto” parengtame projekte Katedra įsikomponuotų pirmame “Katedros Akropolio” aukšte, mainais už pažadą Katalikų bažnyčiai suremontuoti ir skirti pinigų dar L. Stuokos – Gucevičiaus pastatytai šventovei. Kažkodėl tai sunku įsivaizduoti, bet ar tikrai taip labai skiriasi nuo “Akropolio” “plėtros” ant Šeškinės kalno?

Arba ar nebūtų per daug įžūlu pasiūlyti pastatyti žalią “Hanner” tipo dangoraižį ant Gedimino kalno? Arba tą patį “Hanner” pastatyti ant pačios Gedimino pilies, pačią pilį įkonservuojant, tarkime, pirmajame aukšte?

Juk tai būtų suformuotas naujas Vilniaus traukos centras, kartu pabrėžiant “europietiškiausio” miesto statusą visoje Europoje (ne tik Rytų). Be abejo, miestui, kaip kompensaciją, reikėtų pasiūlyti sutvarkyti kokią sankryžą ar praplatinti senąjį kelią į sodus.

Žiūrint iš jaunojo verslininko pusės, “Hyper-Super Akropolis XXL” Neringoje, ant Kopgalio kopos, labai pagyvintų dvišalę prekybą su Kaliningrado sirtimi. Tuo pačiu, be jokios abejonės, padidėtų turistų iš artimojo užsienio šalių – Baltarusijos, Latvijos. Argi tokių, makroekonominius rodiklius gerinančių, privalumų nepakanka, kad kompetetingos institucijos uždegtų žalią šviesą?

O tuos 16 Neringoje gyvenančių barsukų, 13 ežių ir porą elnių galima be didesnio vargo perkelti į jiems labiau pritinkančią teritoriją - Labanoro girią ar į “Mini Akropolio Zoo”.

Tiems keliems kritikams, kurie burnoja dėl gražiausių Lietuvos vietų okupacijos, galima būtų pasiūlyti labai nepergyventi – juk rinkos efektyvumas neleis visų žaliųjų plotų užstatyti stiklo ir betono monumentaliais “šedevrais”, kad ir kaip to norėtų ultra-modernistiniai architektai.

Gal ir visai šaunu, jei po kokių 20 metų mokykloje pradinukai įrodynėtų, jog žalia Lietuvos trispalvės spalva reiškia žalią Hannerį, geltona – nesuskaičiuojamas Saulutės parduotuves, o raudona – “Hyper-Super Akropolius” didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!