Tyrimui vadovavęs Klausas Schroederis, Berlyno universiteto politikos mokslų daktaras, apklausos rezultatų buvo labai nuliūdintas. Net pusė apklausoje dalyvavusių Vokietijos licėjų moksleivių nežino, jog A. Hitleris buvo diktatorius.
Baisiausia ir paradoksaliausia tai, jog net trečdalis respondentų mano, jog nacių lyderis iš tikrųjų buvo kovotojas už žmogaus teises.
Akademikas buvo pakraupęs – keturiems iš dešimtiems moksleivių demokratijos ir diktatūros sąvokos yra sinonimai. Apklausoje dalyvavo 7 tūkst. 400 moksleivių iš penkių didžiausių Vokietijos žemių: Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Saksonijos ir Tiuringijos.
Profesorius K. Schroederis tai pat sakė, jog „apklausoje dalyvavę moksleiviai yra visiškai apolitiški ir neturi žalio supratimo, kas tai yra politinės pažiūros, sąvokos laisvė ir žmogaus teisės jiems nepažįstamos. Net du trečdaliai apklausoje dalyvavusių moksleivių nežinojo, jog Vokietijos Demokratinė Respublika buvo totalitarinė valstybė. 40 proc. licėjuose besimokančio jaunimo negalėjo pasakyti, kokiam valdymo tipui priklauso šių dienų Vokietija.
Kaip šią situaciją pagerinti? Anot akademiko, neužtenka mokinių mokyti šiuolaikinės istorijos. Reikia siekti, kad jaunimas įsisąmonintų mūsų epochos vertybių, tokių kaip laisvė, žmogaus teisių apsauga, pliuralizmas ir teisinė valstybė, sąvokas. Be to, šiam tikslui pasitarnautų ekskursijos po simbolines istorines vietas, pavyzdžiui buvusią nacių koncentracijos stovyklą Osvencime.
