Visi privažiavimai prie Luhansko oro uosto užminuoti
Luhansko oro uostas atkirstas nuo pagrindinių antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgų palaikymo, visi privažiavimai prie jo užminuoti. Apie tai per televiziją „5 kanalas“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka, rašo gazeta.ua.
„Mūsų kariškiai vis dar išlaiko Luhansko oro uostą, bet teroristai praktiškai yra atkirtę jį nuo išorinio pasaulio“, - pažymėjo A. Geraščenka.
Jis patikino, kad ukrainiečių kariai gins oro uostą iki paskutinio šovinio, rašo unian.net. „Esu įsitikinęs, kad mūsų vaikinai nepasiduos“, - sakė ministro patarėjas.
Tuo pačiu metu A. Geraščenka pareiškė, kad visi privažiavimai prie minimo strateginio objekto yra užminuoti ir jis „praktiškai yra atkirstas nuo išorinio pasaulio“. „Po Il-76 katastrofos šiuo metu nėra galimybės lėktuvams tūpti Luhansko oro uoste“, - teigė vidaus reikalų ministro patarėjas.
Ministro patarėjas: iki šios dienos sunaikinta daugiau kaip 1 tūkst. separatistų
Antradienį, liepos 1-ąją, buvo sunaikinta daugiau kaip 1 tūkst. prorusiškų kovotojų, savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Zorianas Škiriakas.
Jis pažymėjo, kad per pirmąją atnaujintos aktyviosios antiteroristinės operacijos (ATO) fazės dieną Nacionalinė gvardija ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie puolimo, rašo unian.net.
„Jos nuo samdomų Rusijos teroristų išlaisvino kelis svarbius miestus Donecko ir Luhansko srityse, taip pat atkūrė Dolžanskio pasienio punkto kontrolę“, - patikslino ministro patarėjas.
Jo teigimu, galingais lokaliniais smūgiais į teroristų bazes ir jų pozicijas buvo sunaikinta daugiau kaip 1 tūkst. kovotojų.
„Separatistai pasirengę sudėti ginklus ir mėgina susitarti dėl „koridoriaus“ į Rusiją arba dėl amnestijos garantijų tiems, kurie nevykdė sunkių nusikaltimų“, - pažymėjo Z. Škiriakas.
ATO pajėgos apšaudo 120 žvalgybos patvirtintų taikinių
Tuo tarpu gynybos ministras Michailas Kovalis pareiškė, kad Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos šaudo tik į tuos taikinius, kuriuos patvirtino žvalgyba. Jų kiekis, gynybos ministro teigimu, siekia 120. Apie tai jis kalbėjo per televiziją „Ukraina“, rašo unian.net.
„Nėra nė vieno fakto, kad būtume paleidę ugnį į taikinį, kuris nebuvo patvirtintas žvalgybos. Pavyzdžiui, atskleisiu paslaptį, kad šiandien šaudome į 120 patikrintų taikinių. Tai labai rimtas klausimas. Šiuos taikinius nustato visos žvalgybos rūšys, netgi kosminė. Patvirtiname visus klausimus, pranešame, kada turime tikslią informaciją apie tai, kad tai ginkluota formuotė, kad tai ginklas, iš kurio šaudoma į mūsų pajėgas. Tuomet imamės užduoties taikinį sunaikinti“, - sakė gynybos ministras.
M. Kovalis pabrėžė, kad kariškiai daro viską, kad nenukentėtų taikūs gyventojai. „Mūsų plane yra aiški, raudona linija pabrėžta eilutė, kurioje parašyta, kad neturime leisti ugnies tose vietose, kur yra civilių gyventojų. Mes šio reikalavimo laikomės besąlygiškai“, - teigė jis.
Ministro teigimu, nutraukti ugnį įmanoma tik tada, kai priešininko pusė priims sąlygas, kurios iškeltos taikiame prezidento Petro Porošenkos plane. „Situacija ta, kad mes turime sunaikinti teroristus, kurie atnešė tiek bėdų į Donbaso žemę. Ir mes tai darome. Taigi nutraukti ugnį galime tik tuomet, kai mūsų priešininko pusė, mūsų oponentai priims taikų planą, kurį pasiūlė Ukrainos prezidentas. O šiaip – atliekame užduotį surasti ir sunaikinti šias formuotes“, - pažymėjo M. Kovalis.
Separatistai tvirtina, kad yra pasirengę taikioms deryboms
Konsultacijos dėl ugnies nutraukimo gali būti pratęstos, jei su tuo sutiks Ukrainos pusė, žurnalistams Donecke pareiškė vadinamos Donecko liaudies respublikos (DLR) „ministras pirmininkas“ Aleksandras Borodajus, rašo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Mes atsižvelgiame į Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos ir Europos saugumo bei bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuomonę. Atsižvelgdami į šią nuomonę, DLR vadovybė pareiškia, jog yra pasirengusi pratęsti konsultacijas dėl ugnies nutraukimo, jeigu tam bus pasirengusi priešinga pusė“, - sakė jis.
A.Borodajus pridūrė, kad sekančio derybų etapo data dar nenumatyta. Viena iš problemų – susitikimo vieta. Jo teigimu, tebesitęsiančių kovinių veiksmų sąlygomis derybininkų grupė bijo vykti į Donecką, rašo unian.net.
Tačiau A. Borodajus pažymėjo, kad DLR vadovybė sekantį derybų etapą dėl taikaus krizės sureguliavimo norėtų surengti Donbaso teritorijoje. Jis taip pat nurodė, kad separatistai yra pasirengę užtikrinti kontaktinės grupės saugumą.
A.Borodajus pabrėžė, kad DLR pasirengusi kompromisams, kad būtų galima pradėti pilnavertiškas derybas dėl taikaus krizės sprendimo. Tačiau, jo teigimu, pilnavertės derybos įmanomos tik po to, kai visos ukrainiečių ginkluotos formuotės bus išvestos iš vadinamos „respublikos“.
Tarptautinis dėmesys
Ukrainos pajėgos atnaujino puolimą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose, kai Vakarų šalių palaikomas Kijevo lyderis atmetė Europos pastangas išsaugoti netvirtas paliaubas, o Rusija dėl šių įvykių išsakė susirūpinimą dėl „sparčiai šlyjančios“ padėties.
Atsinaujinus didelėms kautynėms per didžiausią beveik dviejų pastarųjų dešimtmečių saugumo krizę Europoje, imamasi naujų tarptautinių pastangų bent iš dalies suvaldyti padėtį šioje strategiškai svarbioje valstybėje.
Vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį Berlyne aptars naujausią padėties paaštrėjimą su Ukrainos diplomatijos vadovu.
Nusprendęs nepratęsti dešimt dienų trukusių paliaubų, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aiškino, kad prorusiški separatistai tuo ugnies nutraukimu pasinaudojo vien tam, kad persigrupuotų ir apsirūpintų sunkiaisiais ginklais iš Rusijos.
„Taika buvo ir išlieka mano pagrindinis tikslas. Pasikeitė tik priemonės ją pasiekti“, – pareiškė 48 metų lyderis.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksijus Dmytraškivskis sakė, kad „didelis artilerijos ir aviacijos puolimas“ buvo pradėtas rytiniame išvystytos pramonės regione, kuriame gyvena 7 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių, nepatikliai vertinančių naujuosius Kijevo lyderius.
Rusija bemat išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl atšauktų paliaubų, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras pažadėjo, kad Vakarų šalys nesiliaus ieškojusios tvaraus sprendinio jau beveik tris mėnesius vykstantiems susirėmimams, per kuriuos žuvo daugiau nei 450 žmonių.
Tiek separatistai kovotojai, tiek Kijevo vyriausybę palaikantys lyderiai pranešė apie intensyvią artilerijos ugnį ir bombardavimą iš oro, kurio taikiniais tapo sukilėlių pozicijos Luhansko ir Donesko srityse, besiribojančiose su Rusija.
Donecko regiono administraciją nurodė, kad keturi civiliai žuvo, o dar penki buvo sužeisti, kai jų autobusas pateko į apšaudymą netoli Kramatorsko miesto.
„Jie buvo paskelbę paliaubas, bet nesiliovė šaudę. Tačiau dabar padėtis tapo dar blogesnė“, – sakė parduotuvės darbuotoja Jevhenija Maluta, žvelgdama į smarkiai apgadintus namus tame sukilėlių kontroliuojamame rytiniame mieste.
Kramatorsko gyventojai sakė, kad per artilerijos bombardavimą antradienio rytą žuvo penki žmonės, kai abi konflikto pusės ėmėsi naudoti visus savo turimus ginklus.
Liudininkai taip pat pasakojo apie sunkiųjų tankų mūšį netoli Karlivkos kaimo Donecko srityje ir intensyvius susirėmimus netoliese esančiame Marijinkos miestelyje.
Kijevas negalėjo pasigirti dideliais laimėjimais: P.Porošenka nurodė, kad jo pajėgos atkovojo vieną iš 24 sienos su Rusija perėjų Luhansko srityje.
Prezidentas pasveikino karius su jų „pirmąja pergale“, tačiau dauguma kitų kelių į Rusiją lieka saugomi kovotojų, o sukilėliai netrukus griežtai paneigė P.Porošenkos pareiškimą.
Ukrainos lyderio sprendimas atnaujinti karinį puolimą buvo priimtas praėjus vos kelioms valandoms, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai prisidėjo prie P.Porošenkos konferencinio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toks pokalbis buvo jau trečiasis per penkias dienas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė retą pritarimą V.Putino pozicijai, kad P.Porošenka turėtų pratęsti derybas ir suteikti galimybę netiesioginėms Kijevo deryboms su separatistų vadais.
Tačiau iki šiol dialogas nepadėjo nutraukti susirėmimų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių paliko savo namus, sustojo darbas dešimtyse akmens anglių kasyklų ir plieno gamyklų, kurios yra gyvybiškai svarbios braškančiai Ukrainos ekonomikai.
P.Porošenko sakė kitiems trims lyderiams, kad sukilėliai atakavo Ukrainos pozicijas daugiau nei 100 kartų, kol galiojo paliaubos.
Tuo tarpu separatistai irgi kaltina vyriausybės pajėgas tęsus kovotojų kontroliuojamų miestų ir miestelių apšaudymą, nors oficialiai buvo paskelbtas ugnies nutraukimas.
