Anksčiau buvo skelbta, kad B. Bhutto dar prieš sprogimą paliko išpuolio vietą ir nenukentėjo. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, savižudis susisprogdino B. Bhutto Pakistano liaudies partijos rinkimų kampanijos renginyje.
Per išpuolį, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 22 žmonės. Dar 20 asmenų buvo sužeisti. Rinkimų kampanijos mitinge B. Bhuto kalbėjo tūkstančiams savo šalininkų.
Pasikėsinimo eiga kol kas neaiški. Liudininkai pasakojo, kad prieš sprogimą pasigirdo šūviai. Žudikas esą šovė politikei į kaklą ir krūtinę, kai ji lipo į savo automobilį, ir po to susisprogdino. Pakistano vidaus reikalų ministras patvirtino, kad politikė žuvo nuo šūvio į kaklą.
Prie Ravalpindžio ligoninės susirinko B. Bhutto šalininkai. Vieni jų iš įtūžio spardė pagrindinio įėjimo duris, kiti liejo ašaras. Daugelis jų skandavo prieš prezidentą Pervezą Musharrafą nukreiptus šūkius.
Išpuolis ketvirtadienį buvo jau antrasis prieš B. Bhutto per pastaruosius du mėnesius. Spalio 18-ąją per teroro aktą, įvykdytą renginyje, skirtame B. Bhuto sugrįžimui iš tremties, žuvo daugiau kaip 140 žmonių.
B. Bhutto rinkimų kampanijos mitingą Ravalpindyje planavo jau anksčiau. Tačiau P. Musharrafas ragino opozicijos lyderę saugumo sumetimais jį atidėti.
Anksčiau ketvirtadienį mažiausiai keturi žmonės žuvo netoliese miesto vykusiuose susirėmimuose, kurie taip pat buvo susiję su rinkimais.
Buvęs premjeras ketina boikotuoti rinkimus
Buvęs Pakistano ministras pirmininkas ir Benazir Bhutto politinis varžovas Nawazas Sharifas pareiškė boikotuosiantis sausį vyksiančius parlamento rinkimus ir paragino šalies prezidentą Pervezą Musharrafą atsistatydinti, praneša BBC.
Anksčiau N. Sharifas sakė, kad buvusios premjerės žūtis - "visos tautos" tragedija. Tuo tarpu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pradėjo nenumatytą posėdį dėl B. Bhutto nužudymo.
Pakistane paskelbtas trijų dienų gedulas
Po opozicijos lyderės ir buvusios premjerės Benazir Bhutto nužudymo Pakistane paskelbtas trijų dienų valstybinis gedulas, praneša agentūra AP.
Prezidentas Pervezas Musharrafas sušaukė skubų vyriausybės posėdį. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, svarstoma galimybė atidėti sausio 8-ąją planuojamus Pakistano parlamento rinkimus.
Po žinomos politikės nužudymo kai kuriuose šalies miestuose kilo neramumai. B. Bhutto buvo nužudyta ketvirtadienį per rinkimų kampanijos mitingą Ravalpindyje.
JAV, Prancūzija ir Rusija pasmerkė B.Bhutto nužudymą
Jungtinės Valstijos pasmerkė teroro išpuolį Pakistane, per kurį žuvo buvusi šalies ministrė pirmininkė Benazir Bhutto. "Šis pasikėsinimas rodo, kad Pakistane vis dar veikia asmenys, bandantys sutrukdyti demokratinei šalies plėtrai", - pažymėjo JAV Valstybės departamento atstovas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras taip pat griežtai pasmerkė teroro aktą, nusinešusį buvusios premjerės gyvybę. Ministras pridūrė, kad politikė buvo "žymi Pakistano politinio gyvenimo veikėja".
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija tikisi, jog Pakistano valdžiai pavyks imtis priemonių stabilumui šalyje užtikrinti.
Savo ruožtu Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas sušaukė specialųjį vyriausybės posėdį dėl B. Bhutto nužudymo. Jame dalyvauja šalies ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministerijos bei ginkluotųjų pajėgų vadovybė.
Tuo tarpu Ravalpindyje, kur buvo įvykdytas išpuolis, gatvėse užfiksuoti pirmieji protestai ir riaušės. Islamabade padėtis kol kas rami.
B.Bhutto politinė karjera prilygo judėjimui "amerikietiškais kalneliais"
Kad jai Pakistane bus pavojinga, buvusi šalies premjerė žinojo labai tiksliai. Praėjus tik kelioms valandoms po to, kai spalio 18-ąją po aštuonerių metų grįžo iš tremties, ji tapo teroro akto taikiniu. Tada žuvo mažiausiai 140 žmonių ir 250 buvo sužeisti. Pati B. Bhutto nenukentėjo. Dabar ji tapo pasikėsinimo auka savo partijos rinkimų kampanijos mitinge. Kas užsakė B. Bhuto nužudymą, kol kas nežinoma.
B. Bhutto politinė karjera prilygo judėjimui "amerikietiškais kalneliais": ji tapo pirmąja premjere moterimi islamo pasaulyje, tačiau po audringų kaltinimų korupcija buvo priversta atsistatydinti ir paliko šalį. Spalį B. Bhutto grįžo į tėvynę, kad galėtų dalyvauti sausio pradžioje vyksiančiuose parlamento rinkimuose ir mesti iššūkį prezidentui Pervezui Musharrafui. Šis po nepaprastosios padėties paskelbimo opozicijos lyderei buvo skyręs namų areštą.
B. Bhutto buvo nusiteikusi kovoti su islamo ekstremistais, įsitvirtinusiais pasienio su Afganistanu teritorijoje. "Aš esu simbolis to, ko labiausiai bijo vadinamieji džihadistai, Talibanas ir "Al Qaeda, - rašė ji savo autobiografijoje. - Aš esu politinė vadovė, kuri kovoja už tai, kad Pakistaną pasiektų naujovės, komunikacija, švietimas ir technika".
Gimusi 1953 metų birželio 21-ąją B. Bhutto pasekė savo tėvo Zulfikaro Ali Bhutto pėdomis. Prezidentas ir ministras pirmininkas savo vyriausiąją dukterį išsiuntė į Oksfordą ir Harvardą studijuoti politikos ir valdymo. Tėvo nuvertimas nuo valdžios per karinį pučą 1977-aisiais ir po to įvykusi jo egzekucija suteikė B. Bhutto ryžto tęsti jo darbus. Vadovaujant generolui Zia ul Haqui, ji kelis kartus buvo suimta, kol 1984-aisiais galėjo pasitraukti į emigraciją Anglijoje. Po dvejų metų ji grįžo ir vadovavo masinėms demonstracijoms, kuriose reikalauta sugrąžinti šaliai civilinę vyriausybę.
Permainos prasidėjo 1988-aisiais. Po Zia ul Haqio mirties per mįslingą lėktuvo katastrofą B. Bhutto susilaukė pirmojo iš trijų savo vaikų, atvedė į pergalę Pakistano liaudies partiją (PPP) ir tapo pirmąja islamo šalies ministre pirmininke. Tačiau jau netrukus politikė susivaidijo su kariniu elitu. Po 20 mėnesių pirmoji jos vyriausybė buvo apkaltinta korupcija ir atstatydinta. 1993 metais B. Bhutto vėl buvo išrinkta premjere, tačiau likimo smūgiai nesibaigė: 1996-aisiais Karačyje buvo nušautas jos brolis Murtaza. Jauniausias jos brolis Shahnawazas mįslingomis aplinkybėmis mirė Prancūzijoje anksčiau.
B. Bhutto tada kaltino prezidentą Farooqą Leghari prisidėjus prie Murtazos mirties. Netrukus po to prezidentas atstatydino ir antrąją B. Bhutto vyriausybę, apkaltinęs ją prastu ūkininkavimu.
1996 metais B. Bhutto valdžią užleido savo priešininkui Nawazui Sharifui. Tyrimas dėl korupcijos buvo toliau forsuojamas. B. Bhutto tada ryžosi palikti Pakistaną. Prieš tai teismas pripažino ją kalta ir uždraudė užimti bet kokius politinius postus. Nuosprendis vėliau buvo atšauktas, tačiau B. Bhutto liko tremtyje.
B. Bhutto sprendimas vis dėlto grįžti į Pakistaną ir dalyvauti šalies politiniame gyvenime jai kainavo gyvybę.
Pasikėsinimai į aukštus politikus
Per pasikėsinimą ketvirtadienį nužudyta buvusi Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhutto. Aukštų pasaulio politikų nužudymai nėra retenybė. Vienas įsimintiniausių buvo JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas Dalase 1963 metų lapkričio 22 dieną. Agentūros dpa ir ELTA primena didžiausio atgarsio sulaukusias politines žmogžudystes:
1981 metų spalio 6-ąją islamistai nužudė Egipto prezidentą Anwarą el Sadatą.
1984-ųjų spalio 31 dieną Indijos ministrę pirmininkę Indirą Gandhi Naujame Delyje nušovė jos pačios asmens sargybinis.
1986 metų vasario 28-ąją pasikėsinimo auka Stokholme tapo Švedijos vyriausybės vadovas Olofas Palme. Šio nusikaltimo motyvas liko neišaiškintas.
1991-ųjų gegužės 21 dieną per rinkimų kampanijos renginį netoli Madro nužudytas Indijos premjeras Rajivas Gandhi.
1995 metų lapkričio 4-ąją žydų ekstremistas taikos mitinge Tel Avive nušovė Izraelio ministrą pirmininką Izchaką Rabiną.
2003-iųjų kovo 12 dieną Belgrade nušautas Serbijos vyriausybės vadovas Zoranas Džindžičius. Šia žmogžudyste įtariami nusikalstamo pasaulio didieji bei buvusio prezidento Slobodano Miloševičiaus šalininkai.
2003 metų rugsėjo 10-ąją prekybos centre peiliu subadyta Švedijos užsienio reikalų ministrė Anna Lindh. Ji nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
2005-ųjų vasario 14-ąją Beirute per bombos sprogimą žuvo Libano ministras pirmininkas Rafikas Hariri. Šia žmogžudyste įtariami Sirijos funkcionieriai.