Parlamento pastatą apsupusi minia trankė puodus ir keptuves bei šaudė fejerverkus. Demonstrantai taip pat svaidė grindinio akmenis, tualetinio popieriaus ritinėlius ir batus.
Pirmoji protesto akcija buvo surengta trečiadienį, kai demonstrantai apgulė premjero Geiro Haarde limuziną, svaidydami į jį gėrimų skardines ir kiaušinius.
Nuolat rengiamos demonstracijos sukėlė didelę įtampą Islandijos valdančiojoje koalicijoje, o valdančioji Nepriklausomybės partija ketvirtadienį pareiškė suvokianti, jog "šiemet bus surengti rinkimai".
Islandija nėra ES narė, tačiau gali tapti pirmąja Europos šalimi, kurios vyriausybė žlugs dėl ekonomikos krizės išprovokuotų protestų bangos.
"Ši demokratija turi savų problemų, atsiradusių dėl ekonomikos krizės, kaip ir daugelyje kitų šalių", - sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Christiane Hohmann.
Neramumai Islandijoje kilo po pastarosiomis dienomi vykusių panašių gatvės susirėmimų Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje. Smurtą šiose šalyse išprovokavo nepasitenkinimas ekonomikos būkle bei kitos vietos problemos.
Graikijos profesinės sąjungos perspėjo neatmetančios naujų streikų tikimybės, nors gruodį ilgai užsitęsusios studentų ir jaunų darbininkų sukeltos riaušės šaliai patarė milijardais eurų vertinamą žalą.
Plintantis smurtas kelia didelį nerimą Bendrijos šalims, kurių vyriausybėms vis brangiau skolintis pinigus ir sunkiau įgyvendinti socialines programas.
"Nerimo esama. ES jį supranta. Tai bus vienas iš didžiausių iššūkių pavasariniame Europos Vadovų Tarybos susitikime", - sakė vienas aukštas ES pareigūnas, kalbėdamas apie maždaug keturis kartus per metus rengiamus ES lyderių susitikimus.
Pasak kito pareigūno, ES šalių ambasadoriai Briuselyje tariasi dėl šio klausimo ir gauna "reguliariai atnaujinamą" informaciją.
Pareigūnas pridūrė, jog reikia daugiau padėties įvertinimo duomenų, siekiant išsiaiškinti, ar šios riaušės yra "dalis socialinių tendencijų", ar yra sukeltos opozicinių elementų manipuliacijų.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis dar prieš praeitą savaites Rygoje ir Vilniuje kilusias riaušes lankėsi Latvijoje tartis dėl viešojo saugumo problemų, susijusių su ekonomikos krizė.
Lietuva šiuo metu renka "visą prieinamą informaciją apie panašius įvykius kitose ES šalyse" ir dalijasi ja su "suinteresuotomis" šalimis, tokiomis kaip Estija, Prancūzija, Vokietija ir Latvija, vienas Lietuvos diplomatas sakė EUobserver.
Pasak jo, Baltijos šalys taip pat "intensyviai keičiasi informacija" su Lenkija.
Po sausio 16 dieną Vilniuje kilusių riaušių profesinės sąjungos šalyje surengė dar apie dešimt taikių demonstracijų.
"Dėl blogėjančios ekonominės (padėties) ir dėl to kylančių problemų, panašių mitingų tikimybė išlieka, tačiau tikimės, kad riaušės nebepasikartos", - sakė Lietuvos diplomatas.
Trečiadienį duodamas interviu televizijai BBC Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas prognozavo, kad ekonomikos nuosmukis sukels dar daugiau neramumų.
"(Tai gali nutikti) beveik bet kur - neabejotinai Europoje, taip pat besivystančiose šalyse, - sakė jis. - Pas jus jau buvo įvykę streikų, kurie, regis, buvo normalūs, įprasti streikai, tačiau (padėtis) gali smarkiai pablogėti per ateinančius mėnesius".
Paklaustas, kokias šalis laiko rizikingiausiomis, D.Straussas-Kahnas paminėjo Ukrainą, Latviją ir Baltarusiją.
"Tai gali būti mano šalis (Prancūzija), Jungtinė Karalystė, tai gali būti Rytų Europa, - pridūrė jis. - Padėtis tikrai, tikrai rimta".