Tiltas į niekur

Per kasmet rengiamus iš pradžių prezidento, o dabar premjero Vladimiro Putino „pasikalbėjimus su liaudimi“ viena Ramiajame vandenyne esančios salos Ruskij (Rusiška), per septynias laiko juostas nutolusios nuo Rusijos sostinės, gyventoja pasiskundė, kad negali kada nori patekti į „didžiąją žemę“.

„Mes priklausomi nuo kelto, o keltas – nuo oro“, – skundėsi moteriškė. Ir lyg netikėčiausias sutapimas nuskambėjo V. Putino atsakymas, – „Tiltas bus“. Ir nors nuo pernai vykusio pokalbio krizė pakoregavo daugelį Rusijos vyriausybės planų, tačiau tilto statybos nepamirštos.

Iki šiol Dievo užmirštame užkampyje salelėje Ruskij nieko be griūvančių sovietmečio monstrų, menančių galingą praeitį, nebuvo. Neseniai premjeras dar kartą patvirtino, kad didžiausiu pasaulyje turintis tapti pakabinamas tiltas nepaliks gyventojų atskirtyje.

Tiltas, kaip tvirtina projektuotojai, bus trijų kilometrų ilgio, didžiausias tilto atramų tarpsnis bus 1200 metrų ilgio, pilonų aukštis – 250 metrų, plotis – 25 metrai. Ant tilto planuojama įrengti keturias eismo juostas, du 1,5 metro pločio šaligatvius pėstiesiems ir netgi dviračių taką. Statinys turėtų išlaikyti ne mažesnius nei 70 metrų per sekundę vėjo gūsius, bei 7 balų galingumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą.

Planuojama, kad darbai turėtų būti baigti 2012 metais, kuomet Vladivostoke ir saloje Ruskij vyks Azijos – Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumas. O tai, kaip tikina ekspertai, ir yra tikroji grandiozinių statybų priežastis.

Demonstruoja savo galias

Tilto statybos darbams iš Rusijos biudžeto jau skirtas milijardas dolerių (2,6 milijardo litų), dar šešis kart tiek numatyta infrastruktūros ir aplinkos pačioje saloje ir Vladivostoke tvarkymo darbams. Saloje Ruskij išaugs modernus konferencijų pastatas, universiteto bendrabutis ir keli viešbučiai. Numatoma, kad ten po trijų metų apsistos ir dirbs 22 valstybių delegacijų atstovai – forumo dalyviai.

Vladivostoke bus atnaujintas aerouostas, pastatytas naujas tiltas, jungiantis dvi miesto dalis, o galiausiai sumontuoti nauji vandens valymo įrenginiai.

Pats Vladivostokas gyventojų skaičiumi daugmaž Vilniaus dydžio. Susitvarkiusi Tolimųjų rytų „sostine“ vadinamą miestą, Rusija sugebės pademonstruoti, kad yra ne tik Europos, bet ir Azijos valdovė. Tiesa, nemažai darbų, kaip tilto statybos atliks užsieniečiai, nes pačioje Rusijoje gebančių tai padaryti specialistų nėra.

„Aišku tai politinis sprendimas. Statyti tiltą tam, kad juo naudotųsi keli tūkstančiai gyventojų - ekonominė kvailystė. Toks tiltas niekada neatsipirks, net jeigu naudojimąsi juo apmokestinsi. Be to, visi pinigai tiesiog iškeliaus į užsienį vardan kažkokių efemeriškų tikslų“, – kalbėjo Aukštosios Ekonomikos mokyklos bankų instituto direktorius Vasilijus Solodkovas.

Septyni milijardai tiltui ir miestui

Dar prieš prasidedant krizei Vladimiras Putinas kalbėjo apie milžinišką investicijų į visos Rusijos infrastruktūrą skaičių – 1 trilijoną JAV dolerių. Šiuo metu šis projektas atidėtas neribotam laikui, oficialiai pareiškus, kad Rusijos prioritetas – socialinė sritis ir vargingiausių gyventojų sluoksnių aprūpinimas piniginėmis išmokomis. Tai, pasak Kremliaus atstovų, turėtų sumažinti socialinę įtampą šalies viduje.

Pramonei ir infrastruktūrai numatyta metinių investicijų suma šiemet sumažinta iki 21 milijardo JAV dolerių, tai yra dvigubai mažiau nei buvo skirta pernai. Tačiau nei Vladivostoko, nei kito svarbaus Rusijos įvaizdžiui objekto – Sočio finansavimo karpyti nesiruošiama. Pastarieji du objektai ir suvalgo didžiąją dalį visų valstybės investicijų į Rusijos ekonomiką. Sočiui ir Vladivostokui 2009 metais bendrai skirta per 13 milijardų JAV dolerių.

„Už milijardus, skiriamus taškinėms statyboms, galima būtų nutiesti kelią nuo Maskvos iki Vladivostoko. Šiuo metu egzistuoja atkarpos kur 200 – 300 kilometrų tęsiasi žvyrkelis ar buvęs žvyrkelis, kuriuo pravažiuoti įmanoma tik tam tikru metu laiku – šalta žiemą arba karštą vasarą. Taip pat reiktų sutvarkyti ir geležinkelį. Tokiu būdu būtų įgyvendinta buvusio vicepremjero Boriso Nemcovo puoselėta idėja paversti Rusija tiltu tarp rytų ir vakarų“, – įsitikinęs V. Solodkovas.

Gyventojai - už ežiukus

Investicijos į Vladivostoką pirmiausia sulaukė palankių vietos vadovybės vertinimų. Regiono gubernatoriaus pavaduotojas Jevgenijus Chocholkovas interviu „The New York Times“ tikino, kad investicijos pagyvins regioną ir skatins gyventojų migraciją iš europinės Rusijos dalies.

„Čia turi būti Azijos progreso centras ir ne kas kitas, o būtent naujasis tiltas, tai labai puikiai simbolizuos“, – teigė J. Chocholkovas.

Tačiau augantis Kremliaus autoritetas, nėra žmonių gerovės garantas. Vasilijus Solodkovas mano, kad šios investicijos, galėjo būti panaudotos žymiai efektyviau. Specialistas užuot stačius milijardus kainuojančius „tiltus – simbolius“ siūlo pasisemti patirties iš amerikiečių.

„Rusija Tolimuosiuose Rytuose turėtų vadovautis Aliaskos pavyzdžiu. Pinigai galėjo būti investuoti žymiai geriau ypač dabar kai siaučia krizė. Pirmiausia reikia rūpintis žmonėmis, finansiškai skatinti juos vykti į tą regioną. Jau geriau už tuos pinigus būtų ką nors naudingo pastatę Pamaskvėje, nes tiltas su jo eksploatacijos išlaidomis taps kilpa ant kaklo vietos biudžetui“, – pabrėžė ekonomistas.

Ruskij gyventojams labiau kelia nerimą valdžios sprendimas neįtraukti salos į kuriamą draustinį. Vienam didžiausių Rusijos dienraščių „Rossijskaja gazeta“ jie ne tik reiškė savo abejones dėl tokių tilto statybų tikslingumo, bet ir vardijo neigiamas darbų pasekmes.

„Negaliu suprasti, ką mums duos tas tiltas? Dabar kelionė keltu iki miesto užtrunka 30 minučių, o tiltu iki centro reiks važiuoti dvi su puse valandos. Mes suprantame, kad visus traukia salos gamta ir pastačius kelią bus turistų antplūdis. Pas mus ežiukai gyvena, čia jų migracijos takai. Ar jų neištryps statybininkai? Niekas nekalba apie šių problemų sprendimą“, – Rusijos dienraščiui skundėsi salos gyventoja Lilija Trenina.

Skaičiai:

Besirūpinanti ežiukais moteriškė, matyt, nė nepagalvoja, kad jeigu valdžia kartais nuspręstų ne statyti tiltą, o sutaupytus pinigus išdalintų Ruskij gyventojams, tai bene kiekvienas salos aborigenas galėtų gauti po 200 tūkstančių (520 tūstančių litų) grynais.

Už Sočio ir Vladivostoko infrastruktūros objektų statyboms skirtus pinigus galima būtų nutiesti ir suremontuoti 3 tūkstančius kilometrų Maskva – Vladivostokas magistralinio kelio, kuri sudėjus su jau esamomis atkarpomis išeitų vientisas kelias, kuris sujungtų azijinę Rusijos dalį su Europa.

Ilgiausi pasaulyje pakabinami tiltai:

Nr.ValstybėTilto pavadinimasTilto ilgisBaigtas statyti
1JaponijaAkaši-Kaikijo19911998
2TurkijaIzmito įlankos16682004
3DanijaDydysis Belto tiltas 16241998
4D. BritanijaHamerio tiltas14101981
5KinijaJiangyin tiltas13851997
6HonkongasTsing Ma tiltas13771997
7JAVVerrazano tiltas12981964
8JAVAuksinių vartų tiltas12901937
9ŠvedijaDidysis Pajūrio tiltas12101997
10JAVMakinako tiltas11581958
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją