Nors nėra tokios kerinčios išvaizdos kaip "art deco" stiliaus konkurentas "Chrysler Building" ir neprilygsta žavesiu "Rockefeller Center", vis tik "Empire State Building" žmonių vaizduotę kaitina kur kas labiau nei abu minėtieji pastatai ir kasmet savo apžvalgos aikštelėje sulaukia keturių milijonų lankytojų.
Neblėstantį jo populiarumą iš dalies galima aiškinti tuo, jog 1931 metais baigtas statyti 381 metro aukščio dangoraižis ištisus keturis dešimtmečius buvo aukščiausias pasaulyje.
Likus kelioms savaitėms iki dangoraižio atidarymo, iš 78-ojo aukšto iššoko statybinės brigados dailidė. Jis tapo pirmuoju iš daugelio, kurie nusprendė nusižudyti krisdami žemyn nuo aukščiausio miesto pastato.
"Šoklių" gerokai pagausėjo ekonominės krizės metais - praėjusio amžiaus ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje, kol galiausiai 1947-ųjų gruodį buvo įrengta tvora, turėjusi sulaikyti nusivylusiuosius gyvenimu.
Per 75 metus savo gyvenimą nušokdami nuo "Empire State Building" sugebėjo baigti 35 žmonės. Paskutinį kartą tai nutiko praėjusių metų vasarį: jaunas vyras prasmuko į tuščią įstaigą 66-ajame aukšte ir liuoktelėjo pro langą.
Dangoraižio statybos prasidėjo 1929 metais. Buvo praėjusios vos kelios dienos po didžiosios krizės, ištikusios akcijų rinkas.
Įsiviešpatavus depresijai, į dangų veržliai kylantis statinys netruko tapti optimistinio iššūkio simboliu: tarpusavyje besivaržančios statybininkų brigados pastatą rentė stulbinančia tiems laikams sparta - po penkis aukštus per savaitę.
Pastatas buvo baigtas statyti vos per 13 mėnesių.
Tačiau iš pradžių biurų pastatą sunkiai sekėsi pritaikyti pagal paskirtį, ir iki penktojo dešimtmečio didžioji dalis jo plotų stovėjo neišnuomoti.
Dėl gyventojų stygiaus dangoraižis šmaikščiai buvo pramintas "Empty State Building" (lietuviškai maždaug "tuščios būsenos pastatu"). Pastaraisiais metais ši pravardė vėl atgyja, nes padaugėjo neužimtų patalpų ir jos sudaro beveik penktadalį dangoraižio ploto.
Kitas šnipštu pasibaigęs planas buvo susijęs su ypatinga pastato "art deco" stiliaus viršūne. Iš pradžių ji buvo suprojektuota kaip dirižablių nusileidimo ir kilimo aikštelė.
Tačiau po kelių bandymų su orlaiviais paaiškėjo, jog toks sumanymas nepraktiškas ir pavojingas dėl oro srovių, susidarančių dėl paties pastato aukščio.
Dar viena nelaimė su orlaiviais nutiko 1945 metais, kai bombonešiui "B-25 Mitchell" per klaidą įsirėžus į šiaurinę pastato pusę tarp 79-ojo ir 80-ojo aukštų, žuvo 14 žmonių.
Nelaimės metu lifte buvęs operatorius Betty Lou Oliveris didžiuliu greičiu nulėkė 75 aukštus žemyn ir liko gyvas. Guinnesso pasaulio rekordų knygoje jis po šiai dienai minimas kaip žmogus, didžiausią atstumą kritęs liftu.