Sočio olimpinių žaidynių organizatoriai susidūrė su rimta apgyvendinimo krize – nors iki atidarymo ceremonijos teliko vos kelios dienos, darbininkams nepavyko darbų atlikti laiku. Kitaip tariant, dalis Sočio olimpinių žaidynių darbuotojų ir savanorių neturi kur apsistoti.
Pasirengimą olimpinėms žaidynėms apsunkino sugriežtintas saugumas. Žmogaus teisių gynėjai ėmėsi teisinių veiksmų – juos papiktino draudimas dalyvauti žaidynių renginiuose.
Bendrabučiai, kuriuose turėjo apsistoti 25 tūkst. savanorių (daugiausia Rusijos universitetų studentai), dar nebaigti statyti. Mažiausiai 5 tūkst. statybininkų apgyvendinti viešbučiuose ir butuose, skirtuose žurnalistams iš viso pasaulio.
Tokią informaciją atskleidė olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pareigūnas, pageidavęs išlikti anonimu. Dabar žiniasklaidos atstovai priversti glaustis privačiuose viešbučiuose – o tai nemenkos papildomos išlaidos.
Vienas su žaidynių organizavimu susijęs pareigūnas sako: „Tai labai rimta problema, jūs net nenumanote“.
Rusijos valdžios pareigūnai žadėjo, jog sugriežtintas saugumas darbams netrukdys, tačiau vis auganti islamistų kovotojų, besibazuojančių šalia esančiose Šiaurės Kaukazo respublikose, veiksmų grėsmė skatina imtis papildomų saugumo priemonių.
Skaičiuojama, jog pačiame Sočyje ir aplink jį dislokuota apie 70 tūkst. policijos pareigūnų, karių ir kito saugumu besirūpinančio personalo, taikomos itin griežtos saugumo ir patekimo į teritoriją bei iš jos procedūros.
Pakrantėje patruliuoja karo laivai, dangų raižo stebėjimo misiją atliekantys bepiločiai, paruoštos priešlėktuvinės raketos, bet kurią akimirką imtis veiksmų pasirengę specialiųjų pajėgų kariai – pastarieji akylai prižiūri didžiulę saugumo zoną, besidriekiančią nuo Juodosios jūros iki Kaukazo kalnų.
Žiemos olimpinių žaidynių personalas ir atvykėliai susiduria su itin netikėtais veiksmų ir judėjimo ribojimais.
Norėdami patikti į geležinkelio stotis ir olimpinių žaidynių objektus, lankytojai privalo praeiti patikros punktus, kur įrengti rentgeno aparatai, metalo detektoriai ir sprogmenų skaneriai.
Dirbti Sočio olimpinėse žaidynėse atvykę užsieniečiai su lagaminais nemaloniai nustemba sužinoję, jog į dar tviskančio naujutėlaičio oro uosto greituosius traukinius jiems patekti nepavyks – kuprinės ir lagaminai juose nepageidaujami. Vietoj greitųjų traukinių jiems tenka rinktis autobusus ir taksi automobilius.
Iš viso pasaulio dirbti Sočyje atvykę asmenys nuo penktadienio negali registruotis leidimui į itin saugomą Olimpinį parką – taip nutiko jų vardus ir pavardes klaidingai perrašius kirilica.
„Ateikite rytoj, sistemai pakeitimams pažinti prireiks 24 valandų“, - darbuotojus guodžia administracijos darbuotojai.
Skelbiama, jog policijos pareigūnai iš penktadienio vakarą vyksiančios atidarymo ceremonijos repeticijos svečių konfiskuoja mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius: siekiama užtikrinti, kad iki pačios ceremonijos nebūtų paviešinti jokie su ja susiję vaizdai.
Du žmogaus teisių aktyvistai kreipėsi į teismą dėl Sočio žiemos olimpinių žaidynių organizatorių veiksmų – esą jiems buvo neleista patekti į žaidynes, ką jie interpretuoja kaip „antiteroristines“ priemones, panaudotas siekiant nutildyti Rusijai nepalankius kritikus.
Sočyje gyvenantis migrantų teises ginantis advokatas Semionas Simonovas bei Maskvoje veikiantis kovotojas už kalinių teises Nikolajus Levšicas penktadienį Adlerio apygardos teismui Sočyje įteikė bendrą ieškinį – jie į teismą kreipėsi negavę leidimų į Olimpinį parką.
S. Simonovas, teikiantis teisinę pagalbą atvykėliams, nusisamdžiusiems dirbti olimpinių objektų statybose, už 1000 rublių (72 Lt) sausio viduryje įsigijo bilietą į olimpines ledo ritulio rungtynes. Po kelių dienų jis gavo trumpąją žinutę, kurioje skelbiama, jog jo prašymas gauti „gerbėjo pasą“ – specialų saugumo leidimą, kuris būtinas norint patekti į Olimpinį parką – atmestas. Kitaip tariant, jo įsigytas bilietas negalioja.
„Aš pats, mano žmona ir keli draugai iš viso pildėme šešias formas leidimui – per tarpininką. Atmestas mano vienintelio prašymas“, - per interviu sakė S.Simonovas.