„1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Be to, kopti tampa vis sudėtingiau, nes kai esi ant kalno, gali mūvėti kapliukus, tačiau ant plikos uolos su jais vaikščioti labai pavojinga ir slidu“, – aiškino jis.
Šerpas Apa neatmetė galimybės, kad per ateinančius metus Everestas alpinistams gali tapti nepasiekiamas.
„Kas nutiks ateityje, nežinau, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad jis labai pasikeitė“, – teigė alpinistas.
51 metų trijų vaikų tėvas, pramintas „super šerpu“, iš pradžių ūkininkavo, tačiau kai 1985 metais išsiveržus ledynų ežerui prarado visą turtą, perėjo į turizmo pramonę ir pradėjo užsiiminėti alpinizmu.
Drauge su kitu alpinistu nepaliečiu šerpu Dawa Stevenu, jis leidosi į žygį Nepalo didžiuoju Himalajų keliu, atidarytu tik praėjusiais metais. 120 dienų truksianti ekspedicija turėtų baigtis gegužės 13 dieną. Jos metu duetas įveiks 1,7 tūkst. kilometrų ir pakils į didesnį nei 6 kilometrų aukštį.
Katmandu įsikūrusio Tarptautinio integruoto kalnų vystymo centro praėjusiais metais paskelbtame tyrime teigiama, kad per pastaruosius 30 metų Nepalo ledynai sumažėjo 21 proc.
Centro įgyvendintas trijų metų trukmės projektas parodė, kad mažėja visi 10 stebėtų regiono ledynų, o 2002–2005 metais jų tirpimas pastebimai pagreitėjo.
Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos poveikis gali būti pražūtingas, mat Himalajai maistu ir energija aprūpina 1,3 mlrd. žmonių, gyvenančių pasroviui palei upių baseinus.
Aplinkosaugininkai šią kalnų grandinę vadina „trečiuoju ašigaliu“ ir tvirtina, kad tirpstantys ledynai potencialiai bus trečias jūrų vandens lygį keliantis veiksnys po Šiaurės ir Pietų ašigalių.