"Jeigu mūsų signalai nebus išgirsti, kaip aš ir sakiau lapkričio 23 dieną, mes išskleisime kitas apsaugos priemones, tarp jų imsimės griežtų pasipriešinimo priemonių ir dislokuosime smogiamąją grupuotę", - pareiškė prezidentas pasitarime su RF ginkluotosiomis pajėgomis.
2011 metų lapkričio 23 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė pavedimą Rusijos gynybos ministerijai ir ginkluotosioms pajėgoms įtraukti į kovinę sudėtį įspėjimo apie raketų puolimą sistemos radiolokacinę stotį Kaliningrade ir sustiprinti strateginių branduolinių pajėgų objektų dengimą.
Be to, jis pareiškė, kad gaunamose į ginkluotę strateginėse balistinėse raketose bus įrengti perspektyvūs kompleksai priešraketinei gynybai įveikti, o Rusijos ginkluotosios pajėgos turi parengti priemones, kurios, jeigu bus būtina, griaus priešraketinės gynybos sistemos informacines ir valdymo priemones.
"Jeigu minėtų priemonių nepakaks, Rusija dislokuos šalies vakaruose ir pietuose modernias smogiamąsias ginkluotės sistemas, užtikrinančias PRG dalies Europoje sunaikinimą ugnimi. Vienas tokių žingsnių bus raketų komplekso "Iskander" dislokavimas Kaliningrado ypatingajame rajone", - pareiškė valstybės vadovas.
Drauge D.Medvedevas pažymėjo, kad Rusija, kaip ir iki šiol, pasirengusi tęsti dialogą su JAV ir NATO PRG klausimais, bet bendradarbiavimas turi vykti, remiantis aiškiu teisiniu pagrindu, užtikrinančiu atsižvelgimą į teisėtus šalies interesus.
Apie JAV planus dislokuoti PRG dalis Europoje, visų pirma Lenkijoje ir Čekijoje, buvo sužinota 2007 metais. 2010 metais Amerika susitarė dėl raketų - gaudytuvų dislokavimo Rumunijoje.
Rusijoje JAV ir NATO planai sukėlė itin didelį susirūpinimą, nes PRG dislokavimas Europoje arti RF sienų gali turėti įtakos šalies gynybos ir puolimo galimybėms.
Tuo tarpu derybose šiais klausimais kol kas jokių rezultatų nepasiekta.
Rusija reikalauja NATO juridinių garantijų, kad sistema nenukreipta prieš Rusiją, savo ruožtu NATO atstovai atsisako jas duoti.
Radiolokacinė stotis Kaliningrade įtraukta į kovinę sudėtį Kaliningrado srityje į įspėjimo apie raketų puolimą sistemos kovinę sudėtį įtraukta nauja radiolokacinė stotis "Voronež-DM". Įsakymą dėl radiolokacinės stoties (RLS) įtraukimo į kovinę sudėtį davė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Atvykęs į karinę dalį, kur dislokuota radiolokacinė stotis, vyriausiasis kariuomenės vadas atėjo į vadavietę. Oro ir kosmoso gynybos kariuomenės vadas generolas leitenantas Olegas Ostapenka raportavo jam, kad stotis parengta įtraukti į kovinę sudėtį. D.Medvedevas įsakė įtraukti ją į kovinę sudėtį.
Valstybės vadovas pasveikino radiolokacinės stoties kolektyvą su RLS įtraukimu į sistemą. "Tikiuosi, kad stotis veiks kaip reikia, vykdys visas jai skirtas užduotis", - sakė jis ir palinkėjo kariams sėkmės.
Rusijos tolimojo aptikimo už horizonto sistemos radiolokacinė stotis "Voronež -DM" suprojektuota tolimojo radijo ryšio mokslinių tyrimų instituto moksliniame gamybiniame komplekse, dauguma jos dalių pagamintos gamykloje. Šio tipo radiolokacinės stoties balistinių taikinių aptikimo nuotolis - nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. kilometrų.
Kaliningrado srities Pionerskio miestelyje esanti radiolokacinė stotis "Voronež-DM" įeina į įspėjimo apie raketų puolimą sistemos sudėtį. O.Ostapenkos vertinimu, atidavus naudoti šią RLS, žymiai išsiplės įspėjimo apie raketų puolimą sistemos informacinės galimybės.
"Ji leis veiksmingai kontroliuoti raketų paleidimus iš viso Europos žemyno, taip pat iš Šiaurės Atlanto akvatorijos. Tai leis taip pat kontroliuoti ir Europos PRG sistemos darbą" - sakė anksčiau žurnalistams O.Ostapenka .
Jis pažymėjo, kad stotis Kaliningrade turi unikalių savybių. "Ji gerokai išplečia informacinio pobūdžio uždavinių tolesniems šalies aukščiausios vadovybės sprendimams priimti spektrą", - pabrėžė kariuomenės vadas.
Pasak O.Ostapenkos, Kaliningrado stoties techninės ir taktinės charakteristikos naudingai skiriais nuo ankstesnės kartos RLS, o pagal matavimo parametrų tikslumą galimybės kur kas didesnės, nes ši stotis dirba radijo bangų decimetriniu diapazonu.
"Ji kur kas mažiau sunaudoja elektros energijos, taip pat mažesnė jos technologinė aparatūra", - sakė jis.
O.Ostapenka pranešė, kad naudojant naujos kartos stotyse modernius technologinius įrenginius šių RLS aptarnavimo procesas žymiai optimizuotas, todėl personalo, dirbančio kasdien, skaičius kur kas mažesnis nei radiolokacinėse stotyse "Dnepr", "Darjal" ir "Volga".
Oro ir kosmoso gynybos kariuomenės vadas pažymėjo, kad stotys, kuriamos pagal aukšto parengimo gamykloje lygio technologiją, statomos per rekordiškai trumpą laiką.
"Ši technologija leidžia, esant būtinybei, plėsti stoties technines galimybes, siekiant padidinti jos aptinkamąsias charakteristikas", - sakė O.Ostapenka.
Aušto parengimo gamykloje lygio RLS dislokavimo laikas - tik 1,5-2 metai, o šis jos pirmtakių laikotarpis buvo 5-9 metai.
Pirmoji tokio tipo RLS buvo pastatyta Lechtusių miestelyje Leningrado srityje kontroliuoti dėl raketų puolimo pavojingą šiaurės vakarų kryptį. Ji dirba bandomuoju koviniu režimu, rengiamasi ją įtraukti į kovinę sudėtį. Antroji tokia stotis dislokuota Armaviro rajone Krasnodaro krašte pietvakarių kryptyje.