Vašingtonas gyrė šį susitarimą, sakydamas, jog jis buvo priimtas po intensyvių konsultacijų su sąjungininkais Europoje.
Kaip pranešama, JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris kitą savaitę vyks į Kiniją tartis dėl naujų Vašingtono sankcijų Irano centriniam bankui "koordinavimo".
Šis dvigubas Vakarų šalių spaudimas Iranui papildo sankcijas, kurios anksčiau buvo paskelbtos dėl Teherano vykdomos branduolinės programos ir vis labiau destabilizuoja nuo naftos eksporto priklausomą šiitiškos respublikos ekonomiką.
Irano įtūžis dėl šių priemonių pasireiškė Teherano grasinimais, jog JAV karo laivai nemėgintų rodytis Persijos įlankoje.
Kariškiai ir politikos lyderiai reiškė pasipiktinimą dėl nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo Persijos įlankos regione ir grasino panaudoti savo karo laivyno "visą jėgą", jeigu JAV lėktuvnešis mėgintų grįžti į šiuos vandenis.
Iranas taip pat grasina uždaryti Persijos įlankos vartus - siaurą Ormūzo sąsiaurį, per kurį plukdoma apie 30 proc. pasaulyje išgaunamos naftos, jeigu būtų užpultas arba tarptautinės sankcijos užblokuotų jo naftos eksportą.
Šie grasinimai nuskambėjo po dešimt dienų trukusių šiitiškos respublikos karinių jūrų pajėgų pratybų, per kurias Iranas pabrėžtinai išbandė trijų tipų priešlaivines raketas.
Dėl spaudimo Iranui, kuris yra antras svarbiausias naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC narys po Saudo Arabijos, taip pat dėl galimo karinio konflikto tarp Teherano ir Jungtinių Valstijų pasaulinės naftos kainos staigiai patraukė aukštyn.
"Bet kokių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose pasekmės būtų milžiniškos. Naftos kainos šuolis sužlugdytų bet kokį ūkio atsigavimą Jungtinėse Valstijose", - prognozuoja rinkų analizės agentūros "ANZ Research" vyriausiasis Azijos rinkų specialistas Nickas Trevethanas.
JAV ir kitos Vakarų šalys paskelbė naujas sankcijas, siekdamos nubausti Iraną už jo numanomas pastangas pasigaminti atominių ginklų.
Iranas šiuos kaltinimus atmeta, teigdamas, kad jo branduolinė programa yra visiškai taiki.
Vakarų šalys siekia stiprinti spaudimą Teheranui, blokuodamos didžiąją dalį jo naftos eksporto, taip pat užkirsdamos kitoms šalims galimybes palaikyti ryšius su Irano centriniu banku, tvarkančiu didžiąją dalį naftos pardavimų.
Pajamos už parduodamą naftą sudaro 80 proc. Irano gaunamos užsienio valiutos srauto.
Nors Teheranas tvirtina, kad jam nekyla sunkumų parduoti savo naftą, daugiausiai Kinijai, Indijai ir kitoms Azijos šalims, Vakarų valstybės siekia, kad šie sandoriai taptų rizikingesni ir kad Iranas būtų priverstas taikyti dideles nuolaidas.
Briuselyje vienas diplomatas sakė naujienų agentūrai AFP, kad "iš principo yra susitarimas žengti į priekį", skelbiant ES embargą Irano naftai.
Tačiau jis pridūrė, jog "dar lieka daug darbo", siekiant susitarti dėl šio sprendimo įsigaliojimo termino, kuris tikriausiai bus patvirtintas per užsienio ministrų susitikimą sausio 30 dieną.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė: "Tikiuosi, jog šia proga (per ministrų susitikimą) galėsime priimti embargą Irano naftos eksportui."
Pasak jo, daug naftos iš Irano perkančioms ES šalims, ypač Ispanijai, Graikijai ir Italijai, reikia užtikrinti "alternatyvius sprendimus".
"Šie alternatyvūs sprendiniai egzistuoja ir, manau, mes sugebėsime įvykdyti šį uždavinį iki sausio pabaigos", - nurodė A.Juppe.
Spaudimas Iranui stiprinamas tuo metu, kai keliose galingose Vakarų šalyse ruošiamasi svarbiems rinkimams, o dėl šios priežasties griežtėja iš jų sostinių sklindanti retorika.
Prancūzijoje prezidento rinkimai vyks balandį, o Jungtinėse Valstijose - lapkritį.
Tuo tarpu Irane kovą bus renkamas parlamentas.