Tarptautinė bendrija, ypač - Irano priešininkas Izraelis, yra susirūpinusi dėl vis didėjančių Teherano pajėgumų sodrinti uraną, kurį galima naudoti ir taikiems tikslams, ir - labiau prisodrintą - branduoliniams ginklams.
"(Pasaulio valstybės) priėjo prie išvados, kad negali nekreipti dėmesio į Irano pajėgumus ir kad Iranas neatsisakys šios teisės", - Irano valstybinei palydovinei televizijai "Jam-e Jam" sakė A.A.Salehi.
"Sodrinimas apima platų diapazoną, nuo natūralaus urano iki 100 proc. prisodrinimo, tad galima kalbėtis šio spektro ribose ... Dar per anksti kalbėtis šiuo klausimu ir tai priklausys nuo susitikimo Bagdade, o į detales nesileisiu", - sakė jis, turėdamas omenyje kitą numatytą derybų etapą.
A.A.Salehi kalbėjo po šeštadienį Stambule įvykusių Irano ir šešių įtakingų pasaulio valstybių - Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir JAV - derybų, kurios buvo pirmosios po 15 mėnesių pertraukos.
Stambule buvo susitarta gegužės 23 dieną Bagdade surengti susitikimą ir nuodugniau aptarti šį klausimą.
Šeštadienio derybų tikslas buvo inicijuoti pirmuosius tarpusavio pasitikėjimo žingsnius ir sumažinti įtampą, padidėjusią dėl Vakarų įtarimų, kad Teheranas nori įgyti pajėgumų branduoliniam ginklui pasigaminti.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba Iranui paskelbė jau ketverias sankcijas, bet Teheranas kategoriškai neigia, kad savo civiline branduoline programa dangsto siekį pasigaminti branduolinių ginklų.