„Vienas policijos šaltinis laikraščiui „Liberation“ sakė, kad vienas „organizuotas komandosas“, du „ramūs ir ryžtingi užpuolikai ėjo tiesiai į redakciją ir iš anksto žinojo savo taikinį“. „Jie ieškojo Charbo. Du užpuolikai dairėsi jo patalpoje, šaukdami: „Kur yra Charbas? Kur yra Charbas?“.

„Jie jį nužudė, tuomet paleido kulkas į visus kitus“, - teigė jis, pridurdamas, kad kiti nužudyti karikatūristai veikiausiai taip pat buvo iš anksto parengtame taikinių sąraše“.

Žiniasklaida: identifikuoti trys užpuolikai 

Trečiadienio vakarą Prancūzijos spauda skelbia, jog policija identifikavo tris teroro aktą „Charlie Hebdo“ redakcijoje surengusius užpuolikus. Pasak Prancūzijos dienraščio „Le Monde“, įtariamųjų kraupiu išpuoliu asmenų amžius yra 18, 32 ir 34 metai. Vienas iš įtariamųjų gali būti iš Reimso, esančio už maždaug 100 mylių nuo Paryžiaus.

Portalo metronews.fr duomenimis, du iš teroro išpuolį įvykdžiusių asmenų yra broliai Saidas ir Cherifas K., abu jie yra Prancūzijos piliečiai ir gyvena Paryžiuje. Trečiasis asmuo – Hamydas M.– nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Tikėtina, jog pastaruoju metu jis buvo apsistojęs Reimse.

Oficialiai policijos pareigūnai šios informacijos nepatvirtina. 

Prabilo ISIS kovotojas

Radikaliosios grupuotės „Islamo valstybė“ (ISIS) kovotojas gyrė ataką, įvykdytą Prancūzijos satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, nusinešusią 12 žmonių gyvybių, nurodęs „Reuters“ agentūrai, kad reidas buvo atpildas už įžeidimus prieš islamą.

Kaukėti vyrai trečiadienį įsiveržė į savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir pradėjo šaudyti. Tarp žuvusių – du pareigūnai, leidinio redaktorius ir keli karikatūristai.

„Islamo tigrai atkeršijo už mūsų pranašą“, – kalbėjo Abu Mussabas – siras, kovojantis su ISIS grupuote, užėmusia dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.

„Tai mūsų tigrai. Tai pirmieji lašai – laukite daugiau“, – nurodė islamistas, pridūręs, kad jis ir jo draugai patenkinti šiuo kruvinu incidentu.

Atsakomybės už ataką kol kas neprisiėmė nė viena grupuotė.

A. Musabas teigė nežinąs užpuolikų, įvykdžiusių išpuolį, tačiau pridūrė, kad jie „yra emyro ir jų šeicho Osama bin Ladeno kelyje“.

Emyras – tai užuomina į ISIS lyderį Abu Bakrį al-Baghdadi. Teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ įkūrėjas O. bin Ladenas buvo nukautas JAV specialiųjų pajėgų Pakistane 2011 m.

Aiškinasi, kokiu maršrutu bėgo užpuolikai

Užpuolikų buvimo vieta vis dar nežinoma, tačiau manoma, kad jie per Paryžių bėgo tokiu maršrutu:

telegraph.co.uk nuotr.

Užpuolikai juodu automobiliu pabėgo iš „Charlie Hebdo“ biuro netoli Bastilijos, esančios žemėlapio pietuose. Po to prie metro stotelės „Porte de Pantin“ jie susistabdė vieną vairuotoją ir nuvažiavo jo automobiliu – pilkos spalvos „Renault Clio“.

Žuvo mažiausiai 12 žmonių

Mažiausiai 12 žmonių, tarp jų du policininkai, žuvo trečiadienį, kai du Kalašnikovo automatais ir raketiniu granatsvaidžiu ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją.
Prancūzijos ekonomistas, rašytojas ir žurnalistas

Šaltiniai praneša, kad tarp žuvusiųjų yra Pranzūzijos ekonomistas, rašytojas ir žurnalistas Bernardas Maris, skelbia BBC.  

Per išpuolį nušautas ir „Charlie Hedbo“ redaktorius bei karikatūristas, Stephane Charbonnier, žinomas kaip Charbas, kuris, anot šaltinių, ir buvo pagrindinis teroristų taikinys. Apie jo mirtį CNN patvirtino pareigūnai. Taip pat tarp žuvusiųjų trys gerai žinomi karikatūristai, kurie buvo vadinami Cabu, Wolinski ir Tignous.

Paryžiuje per trečiadienio išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ žuvo 12 žmonių, sužeista 11, keturi iš jų sužeisti sunkiai, sakė vyriausiasis prokuroras per spaudos konferenciją.

Šis išpuolis tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusia teroro ataka per pastaruosius 40 metų.

Vienas tyrimui artimas šaltinis sakė, kad du vyrai, „ginkluoti Kalašnikovo (automatu) ir raketiniu granatsvaidžiu“, šturmavo pastatą Paryžiaus centre ir kad „įvyko susišaudymas su apsaugininkais“.

Šaltinis pridūrė, kad po atakos užpuolikai pagrobė vieną automobilį ir sprukdami parbloškė vieną pėsčiąjį. Pasak jo, per ataką žuvo du policininkai.
Charlie Hebdo redaktorius ir karikatūristas Stephane Charbonnier

Televizija iTELE citavo vieną liudininką, kuris esą stebėjo tą incidentą iš gretimo pastato sostinės centre.

„Maždaug prieš pusvalandį juodus gobtuvus užsimaukšlinę du vyrai įžengė į pastatą, ginkluoti kalašnikovais, – sakė televizijos pašnekovas Benoit Bringer. – Po kelių akimirkų išgirdome daug šūvių.“

Pasak vieno policijos šaltinio, užpuolikai šaukė „Mes atkeršijome už Pranašą!“, turėdami omenyje musulmonų pranašą Muhammadą.

Vaizdo įraše, nufilmuotame vyro, tuo metu buvusio ant gretimo pastato stogo, girdima, kaip užpuolikai šaukia „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“) ir įnirtingai šaudo.

Paryžiaus Dransio priemiesčio imamas (musulmonų dvasininkas) Hassanas Chalghoumi apsilankė atakos vietoje „Charlie Hebdo“ būstinėje.

Kalbėdamas apie užpuolikus jis sakė: „Jų pranašas yra Šėtonas. Nėra jokio sąryšio tarp islamo religijos ir šios mažumos“. 

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as patvirtino, kad išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje yra teroro aktas ir kad šalyje „pastarosiomis savaitėmis“ buvo užkirstas kelias kelioms kitoms atakoms.

„Tai teroristinė ataka – dėl to nėra jokių abejonių“, – žurnalistams sakė F.Hollande'as, tuojau po to išpuolio atvykęs į tragedijos vietą.

Žurnalistas: jie seniai tikrino satyros ir kontroversijos ribas

Legendinis Prancūzijos žurnalas „Charlie Hebdo“, tapęs šiandieninės atakos, per kurią žuvo 12 žmonių, taikiniu, seniai tikrino satyros ir kontroversijos ribas, rašo „Tje Telegraph“ žurnalistas Oliveris Dugganas.

„Jie niekada nesikratė pačių kontroversiškiausių temų. Pradedant Charles`o de Gaulle`io mirtimi ir baigiant islamo ekstremizmo gimimu, Prancūzijos žymiausio satyrinio žurnalo žurnalistams teko atlaikyti audringų istorijų.

1969 metais pradėjęs eiti kaip „Hara – Kiri Hebdo“, savaitinis leidinys netrukus pritraukė ir vėliau savo šūkiui pritaikė kaltinimus, kad yra „kvailas ir bjaurus“.

Pirmieji redaktoriai, humoristai Georges`as Bernier ir François Cavanna, savo pirmąjį konfliktą su aukščiausiais valstybės sluoksniais sukėlė jau 1970 metų lapkritį, kai šmaikščiai pranešė apie buvusio Prancūzijos prezidento mirtį.

Ch. de Gaulle`is mirė savo namuose Kolombė le Doz Eglizės miestelyje, būdamas 79 metų, praėjus savaitei po gaisro Pietryčių Prancūzijos naktiniame klube, per kurį žuvo 146 žmonės.

„Tragiškas pokylis Kolombėje, vienas žuvusysis“, - skelbė žurnalo antraštė. Šalies vidaus reikalų ministras nedelsiant uždraudė „Hara – Kiri Hebdo“, priversdamas organizaciją pakeisti savo pavadinimą, prisimena žurnalistas.

„Charlie Hebdo“ pagarsėjo 2006 metų vasarį, kai perspausdino musulmonų pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančią karikatūrą, iš pradžių paskelbtą Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“. Tas žingsnis išprovokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

2012 metais buvo paskelbta apsinuoginusį Muhammadą vaizduojančią karikatūrą, kai keliose šalyse vyko protestai dėl Jungtinėse Valstijose sukurto mažo biudžeto filmo „Musulmonų nekaltumas“ (Innocence of Muslims), esą įžeidžiančio pranašą.

Per tuos neramumus Prancūzijos mokyklos, konsulatai ir kultūros centrai, veikiantys 20 musulmoniškų šalių, buvo trumpam uždaryti, baiminantis atsakomųjų atakų.

Leidinio redaktorius Stephane'as Charbonnier, kurį ne kartą buvo grasinta nužudyti, gyvena saugomas policijos.

Ši ataka buvo įvykdyta tą pačią dieną, kai vienas garsus prancūzų rašytojas išleido knygą, kurioje vaizduoja, kaip Prancūzijos prezidentu pirmąkart išrenkamas musulmonas.

„Charlie Hebdo“ šios savaitės numerio pirmajame puslapyje buvo paskelbta tos knygos autoriaus Michelio Houellebecqo (Mišelio Velbeko) nuotrauka. Jo naujausiame romane „Pasidavimas“ (Soumission) vaizduojama sukrečianti Prancūzijos netolimos ateities vizija: islamiška vyriausybė, moterys su skaromis ir šydais, Sorbonos universitetas pervardytas Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu.

Daugelio nuomone, ta knyga atspindi didėjantį nerimą tarp Prancūzijos piliečių nemusulmonų dėl imigracijos ir didėjančios islamo įtakos visuomenėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1369)