JAV apkaltino Rusiją tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidus Ukrainos suverenitetą ir pagrasino taikyti naujas sankcijas, praneša „Reuters“.
Maskva, kuri prie sienos su Ukraina sutelkė tūkstančius karių, įspėjo nemėginti „trukdyti“ konvojui bei patikino, kad jo tikslas - teikti humanitarinę pagalbą.
Pasak vieno aukščiausių NATO vadų, sunkvežimių judėjimas yra panašus į užslėptą bandymą sustiprinti separatistų pajėgas.
NATO teigimu Rusija suintensyvino Ukrainos teritorijos apšaudymą, panaudodama artileriją - tai žymiausias bandymas suteikti karinę pagalbą prorusiškoms pajėgoms nuo rugpjūčio vidurio ir de facto įrodo, kad Rusija dalyvauja kare.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Benas Rhodesas teigė, kad jei Rusija neatitrauks konvojaus, jai tai gali „kainuoti dar daugiau“.
„Pastarosiomis dienomis matėme Rusiją naudojant artileriją Ukrainoje“, - atsakė B. Rhodesas paprašytas pakomentuoti NATO pranešimą.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Rusijos sunkvežimių įvažiavimą be Kijevo leidimo pavadino „sunkiu tarptautinės teisės pažeidimu“. Vis dėlto Ukraina pranešė, kad ji nekliudys konvojui siekdama išvengti provokacijų.
Rusijos mano, kad ji nepažeidžia tarptautinės teisės, o prezidentas Vladimiras Putinas telefono pokalbyje su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, jog Maskva nebegalėjo ilgiau laukti Kijevo leidimo padėti žmonėms, patekusiems į bėdą.
A. Merkel taip pat kalbėjo ir su Ukrainos prezidentu, kurį gyrė dėl išmintingos reakcijos ir kvietė kuo greičiau sudaryti paliaubas ir sutvirtinti sieną su kaimynine šalimi.
Taip pat įvyko pokalbis tarp A. Merkel ir JAV prezidento Baracko Obamos. Abi pusės sutiko, kad konvojaus pasiuntimas yra provokacija ir paragino Rusiją jį atšaukti. Šalys taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didelio Rusijos kariuomenės pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos. Tai ir Ukrainos apšaudymas iš Rusijos pusės „yra pavojus tolesniam situacijos paaštrėjimui“, pranešė Baltieji rūmai.
Tuo metu žiniasklaida skelbia, kad Donecke šeštadienio rytą toliau aidi sprogimai, yra žuvusių.
Lietuvos prašymu posėdžiavo JT Saugumo Taryba
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį surengė nepaprastąjį pasitarimą Lietuvos prašymu, kai Rusija be Kijevo sutikimo pasiuntė humanitarinės pagalbos vilkstinę į rytų Ukrainą, kur prorusiški sukilėliai kaunasi su vyriausybės pajėgomis.
Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė sakė, kad daugybės Rusijos sunkvežimių įsibrovimas į Ukrainą be Kijevo leidimo yra „Ukrainos suverenumo pažeidimas“.
Ukraina tos kolonos pasiuntimą įvardijo kaip „įsiveržimą“, o JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) išsakė didį susirūpinimą ir paragino elgtis santūriai.
Saugumo Tarybos narės debatus už uždarų durų pradėjo 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Jos planavo išklausyti aukšto rango JT pareigūno Oscaro Fernandezo-Taranco pranešimą apie sunkvežimių vilkstinę, kuri, kaip baiminasi Vakarų šalys, gali būti panaudota siekiant suteikti pagalbą separatistų pajėgoms.
JAV ir Europos šalių vyriausybės ragino Maskvą bendradarbiauti su Ukrainos valdžia ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK), kad būtų patikrinti vežami kroviniai ir būtų užtikrintas saugus jų pristatymas civiliams.
Pentagonas pareikalavo, kad Rusija nedelsiant susigrąžintų savo sunkvežimius ir perspėjo, kad Maskvai gali būti įvestos papildomos sankcijos.
Per spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoriaus pavaduotojas Oleksandras Pavličenka Rusijos humanitarinę vilkstinę pavadino „akivaizdžiu mūsų suverenumo pažeidimu“ ir pasakė, kad Kijevas nežino to krovinio turinio.
Ukrainos pareigūnams penktadienį neleista tikrinti krovinių, nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, o Raudonojo Kryžiaus atstovai saugumo sumetimais nusprendė nelydėti vilkstinės.
Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pateikė humanitarinės pagalbos krovinių sąrašą, kuriame minimi elektros generatoriai, cukrus, arbata ir maistas kūdikiams, neigdamas bet kokius pareiškimus, kad toje siuntoje gali būti karinės paskirties krovinių.
Paklaustas apie pagalbą sukilėliams, jis replikavo: „Maistu kūdikiams?“
„JAV neturi monopolijos humanizmui, – sakė V.Čiurkinas. – Jeigu mėginsite kelti abejones dėl mūsų humanizmo, aš dėl to piktinčiausi.“
Jis tvirtino, kad Rusija tą koloną pasiuntė tik po to, kai žlugo ne vienas mėginimas susitarti su Ukraina dėl pagalbos krovinių pristatymo.
„Toks žaidimas negalėjo tęstis amžinai. Atėjo laikas judėti į priekį, ir mes tai padarėme“, – sakė ambasadorius.
V. Čiurkinas taip pat išreiškė, viltį, kad Raudonasis Kryžius padės skirstyti pagalbą į sunkią padėtį patekusiems civiliams, kurie jau kelias savaites neturi vandens ir elektros dėl suintensyvėjusių kovų.
Apie 20 sunkvežimių penktadienį pasiekė Luhanską, prorusiškų maištininkų bastioną, iš beveik 300 sunkvežimių, savaitę laukusių prie sienos Rusijos pusėje.
V. Čiurkinas taip pat skundėsi dėl „nenurimstančios Lietuvos delegacijos, kuri visada torpeduoja visas vaisingas, konstruktyvias iniciatyvas, kurias buvome pateikę Saugumo Tarybai“. Pasak Rusijos atstovo, Lietuva veikia palaikoma Vašingtono ir Londono.
Lietuvos ambasadorė atmetė V. Čiurkino kaltinimus.
„Lietuvos misija atmeta tokius pareiškimus, kuriuose kalbama apie esą pasikartojantį scenarijų Rusijos projektų atžvilgiu“, – sakė R.Murmokaitė, pridūrusi, kad Maskva „negalėtų labiau ginti tų neteisėtų maištininkų grupuočių.“
Ban Ki-moonas pažymėjo, kad humanitarinė pagalba reikalinga, ir pasakė, kad „bet kokie vienašališki veiksmai turi sunkinimo potencialą jau ir taip pavojingoje padėtyje Ukrainos rytuose“.
Kijevas kaltina Maskvą maišto, kilusio Rusijai kovo mėnesį aneksavus Krymą, kurstymu per didžiausią nuo šaltojo karo laikų Rusijos ir Vakarų santykių krizę.
Pirmieji Rusijos humanitarinės pagalbos sunkvežimiai grįžo iš Ukrainos
Penki baltai nudažyti Rusijos pagalbos vilkstinės sunkvežimiai šeštadienio rytą grįžo iš Ukrainos rytų į Izvarino sienos perėjos postą Rusijoje, pranešė „Reuters“ reporteris iš šios perėjos ir patvirtino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.
Pasak reporterio, pirmieji sunkvežimiai jau kirto sieną, o iš paskos važiuoja jų dar daugiau. ESBO misijos, stebinčios Rusijos pasienio postus, vadovas Paulis Picard'as sakė, kad sunkvežimiai grįžta, bet jų skaičiaus negalėjo nurodyti.
Į Ukrainos teritoriją be šios šalies valdžios leidimo penktadienį įvažiavo apie 220 sunkvežimių.
„Pirmoji 34 transporto priemonių grupė yra muitininkų patikrinta, jie sugrįžo į Rusiją“, – vėliau sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“ muitinės atstovas Rajanas Faruškinas, pridūręs, kad iš viso turi grįžti šešios tokios grupės.
ESBO stebėtojai suskaičiavo 227 sunkvežimius, kirtusius sieną šešiomis grupėmis, nurodoma jų penktadienį paskelbtame pranešime. Rusija anksčiau buvo minėjusi 280 sunkvežimių vilkstinę.
Pasak Rusijos televizijos kanalų, kroviniai iš sunkvežimių penktadienį vakare buvo iškrauti Luhanske.