Garsiausių pasaulio istorijoje tironų atžalos pasmerktos nuolat gyventi persekiojamos tėvų blogio šešėlių – jų įvykdytiems nusikaltimams senatis negalioja, skelbia „The Daily Mail“.
Koks likimas ištiko tironų vaikus? Ką jie veikė gyvenime? Ko labiausiai bijojo, nuo ko bėgo, ar jautė gėdą, o galbūt priešingai – pasididžiavimą? Kaip su jais elgėsi visame pasaulyje žiaurumu išgarsėję tėvai?
Į visus šiuos klausimus atsakymus pateikia amerikiečių rašytojo Jay Nordlingerio knyga iškalbingu pavadinimu „Children of Monsters“ (liet. Monstrų vaikai). „The Daily Mail“ pateikia kelias ištraukas. Tai – pirmoji pasakojimo dalis.
Adolfas Hitleris
Knyga prasideda pasakojimu apie Adolfą Hitlerį, tačiau jis labai trumpas, nes vaikų nacių lyderis neturėjo – nei su dukterėčia Geli Raubal (sklandė gandai, kad juos sieja ne tik giminystės ryšys), nei su vos kelias valandas jo žmona buvusia Eva Braun.
Tiesa, vienas prancūzas Jeanas Mare Loret, tvirtina esąs A. Hitlerio sūnus. Esą jo motina romaną su A. Hitleriu užmezgusi Antrojo pasaulinio karo metais – tiesą sakant, jo teiginių niekas niekada rimtai net nesvarstė.
Benito Mussolini
A.Hitlerio partneris ideologine prasme Benito Mussolini buvo kitoks. Jis norėjo būti tikras mačo – su žmona Rachele jis susilaukė penkių vaikų. Gali būti, kad turėjo ir nemažai nesantuokinių atžalų – moteris tironas labai mėgo, o teisėta sutuoktinė prieš vyro nuodėmes užmerkdavo akis.
Istorikai tikri dėl vieno – jis turėjo vieną nesantuokinį sūnų, kuris buvo pavadintas tėvo vardu. Nustatyta, kad mažylis – aistringo romano su moterimi, vardu Ida Dalser, rezultatas. Diktatorius oficialiai pripažino, kad berniukas tikras jo kūnas ir kraujas.
„Kai 1922 metais atėjo į valdžią, Ida ir Benito jaunesnysis jam pradėjo kelti keblumų. Moterį jis uždarė psichiatrijos ligoninėje, kitoje įkalino sūnų. Abu mirė šiurpia mirtimi – motina 1937 metais, o sūnus – 1942 metais“, – knygoje rašo J. Nordlingeris.
Su teisėta žmona Rachele B. Mussolini turėjo dvi dukras – 1910 metais gimusią Eddą ir po 19 metų pasaulį išvydusią Anną Marią. Be jokių klausimų jo numylėtinė buvo Edda, kuri 1936 metais ištekėjo ir iki 1943 metų santuokoje pragyveno su Gianu Galeazzo Cano – fašistinės Italijos užsienio reikalų ministru.
Vėliau žentas uošviui pakišo kiaulę – surengė sąmokslą sunaikinti Italijos fašizmą ir už tai buvo nuteistas mirties bausme.
Edda iš visų jėgų kovojo už savo vyrą, maldavo tėvą pasigailėti. B. Mussolini buvo neperkalbamas – 1944 metais jo žentui buvo įvykdyta mirties bausmė.
„Tu man daugiau nebe tėvas. Atsisakau Mussolini pavardės“, – po tragedijos tėvui parašė Edda. Tokia dukters reakcija sudaužė diktatoriaus širdį.
Tironas su Rachele turėjo ir tris sūnus: Vittorio, Bruno ir jaunėlį Romano. Pastarasis tapo džiazo pianistu, dailininku ir kino prodiuseriu. Šeimą jis sukūrė su Sophios Loren seserimi. Jis išmaišė visą pasaulį su grupe „The Romano Mussolini All Stars“, grojo kartu su Ella Fitzgerald, Duke Ellingtonu ir Dizzy Gillespie. Romano iš visų B.Mussolini vaikų išgyveno ilgiausiai. Jis mirė 2006 metais ligoninėje Romoje, jam buvo 78 metai.
Vyriausiasis B.Mussolini sūnus Vittorio, gimęs 1916 metais, karo metu dirbo kaip tėvo ir A. Hitlerio pasiuntinys. Kartą jis viešai gyrėsi: „Visi puikiai žinojo, kad tiek A. Hitleris, tiek kiti Vokietijos valdžios lyderiai mane mėgo ir labai gerbė“.
Po karo jis tapo savo tėvo atminimo puoselėtoju. Eidamas 81 metus 1997 metais, jis mirė savo namų lovoje.
Francisco Franco
Ispanijos karinis ir politinis veikėjas Francisco Franco turėjo tik vieną dukterį – Carmen Franco y Polo. Ji gimė 1926 metais – lygiai dešimt metų prieš prasidedant žiauriam pilietiniam karui, kurį vėliau jos tėvas laimėjo padedamas nacių.
Per daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį valdymą F. Franco sunaikino visą opoziciją, kankino ir žudė politinius priešininkus, o šalį kontroliavo per sumaniai suregztą saugumo agentų tinklą.
Nepaisant to, geležinio kumščio diktatorius šalia vienturtės dukros sušvelnėdavo. Jam artimi žmonės yra pasakoję, kad jos gimimo dieną jis pats ne kartą įvardijo kaip laimingiausią savo gyvenime.
Laimingas jis buvo ir tada, kai 24 metų sulaukusi vienturtė ištekėjo uš širdžių ėdiko chirurgo Cristabelio Martinezo Bordiu. Pirmasis jos sūnus pavadintas mylimo tėvo vardu.
Po tėvo mirties 1975 metais Carmen jo garbei dalyvavo radikaliosios dešinės rengtuose mitinguose.
1978 metais moteriai pateikti kaltinimai bandžius nelegaliai įvežti brangakmenių į Šveicariją – ji buvo pripažinta kalta ir nubausta 50 tūkst. svarų bauda, tačiau po metų kaltinamoji išvada panaikinta, o sumokėti pinigai grąžinti. Carmen šiuo metu 89 metai, ji vis dar gyvena prisiminimais apie tėvą.
Francois Duvalier (Papa Doc)
Francois Duvalier skurdžią Haičio salą valdė pasitelkęs baimę ir vudu. Jo vadovaujama slaptoji policija pražudė tūkstančius, o jis per tą laiką pasisavino milijonus iš labdaros programų, o pinigus sėkmingai paslėpė sąskaitose užsienio bankuose.
Valdant F. Duvalier, niekas negalėjo jaustis saugus. Jis privertė savo žentą Maxą Dominque, savo dukters Marie Denise vyrą, susitepti 19 politinių jo priešų krauju.
Diktatoriaus sūnus Jeanas Claude „Bebe Doc“ buvo dar korumpuotesnis nei tėvas. Po tėvo mirties 1971 metais būtent jis užėmė jo vietą prie valdžios vairo. Už apsaugą dosniai mokėjo kariuomenei, o maždaug šešis mėnesius per metus praleisdavo mėgaudamasis itin prabangiu gyvenimu kur nors Paryžiuje ar Monte Karle.
Nebaudžiamo vadovo katino dienos baigėsi 1986 metais. Haityje prasidėjo revoliucija, jis buvo nuverstas nuo valdžios – teko sprukti į Prancūziją. Vėliau saloje aptikta ne viena masinė kapavietė, kuriose iš viso palaidota daugiau nei 40 tūkst. vietos gyventojų.
Bebe Doc nuo širdies smūgio mirė būdamas 63 metų Haičio sostinėje. Prancūzijoje, gyvendamas tremtyje, jis mėgavosi didele prabanga, tačiau 2011 metais, kai Haitį nusiaubė galingas žemės drebėjimas, jis grįžo į gimtinę.
J. C. Duvalier savo sugrįžimą į Haitį apibūdino kaip solidarizavimąsi su tauta, tačiau jis iš karto buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinimai, tačiau netrukus paleistas į laisvę. Kai galiausiai 2013 metų vasarį stojo prieš teismą, savo kaltę dėl visų prezidentavimo metais įvykdytų nusikaltimų paneigė.
Mao Zedongas
Mao Zedongas turėjo dešimt vaikų, tačiau dalis jų mirė būdami dar visai maži. Vėliau jo asmeninis gydytojas rašė: „Nė karto nemačiau, kad jis dėl tų netekčių nors truputį kentėtų“.
Su antrąja žmona Yang Kaihui turėjo tris sūnus. Kai moteriai buvo 29 metai, ji buvo pagrobta su vienu iš sūnų ir nužudyta, nes nesutiko su pagrobėjų reikalavimu viešai pasmerkti savo vyrą. Jos sūnus buvo priverstas stebėti, kaip nušaunama jo motina.
Po tragedijos berniukai buvo perkelti į Šanchajų, kur gyveno kaip tikri atsiskyrėliai, pogrindyje arba tiesiog gatvėse. „Jauniausias nuo difterijos mirė būdamas ketverių, o kiti išgyveno gatvėse pardavinėdami laikraščius“.
Galiausiai jie atsidūrė Sovietų Sąjungoje, kur tuometinis jos vadovas Josefas Stalinas jais net dešimt metų naudojosi kaip priemone kovoje prieš Mao. Vyriausiasis Anyingas su tėvu susitiko tik sulaukęs 23 metų, bet Mao, užuot šiltai priėmęs sūnų, jį išsiuntė į darbo stovyklą – norėjo paversti „geresniu proletaru“.
Mao vedė ir trečią kartą – trečioji sutuoktinė He Zizhen gimdė vaikus ir turėjo juos palikti likimo valiai. Nuo 1929 iki 1935 metų ji gimdė keturis kartus. Vienas kūdikis mirė, o kiti trys buvo atiduoti.
Mao oficialiai pripažino tik dvi savo dukras – Li Na ir Li Min. Li Na, kaip ir tėvas, buvo tikra komunizmo fanatikė, „nusisukdavusi nuo visų, kuriuos įtarė atsidavimo ideologijai trūkumu“. Kaip knygos autoriui pasakojo vienas patikimas šaltinis, Kultūros revoliucijos metas vienas Li Na bičiulis po menkučių nesutarimų atsidūrė kankinimų stovykloje.
Tėvas dukrą pasiuntė į įstaigą, „kur sunkus darbas žemės ūkyje derinamas su ideologijos studijomis“ – esą tai jai turėjo išeiti į naudą.
Li Min buvo visai kitokia – ji visomis išgalėmis stengėsi gyventi „kuo įmanoma normalesnį ir paprastesnį gyvenimą“, nors aplinkybės ir buvo labai sudėtingos. Ji buvo žymiai moteriškesnė, švelnesnė, jautresnė nei sesuo.
Tyliai ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų. Nepaisant to, jos šaltas ir tolimas tėvas su dukra nenorėjo turėti nieko bendro, nors oficialiai ir neišsižadėjo.
„Li Min kelis kartus buvo atėjusi prie tėvo rezidencijos vartų, tačiau jis jos paprasčiausiai neįsileido. Moterį ištiko nervinis priepuolis, ji daug metų kovojo su depresija“, – teigiama knygoje.