Pasak jo, atidarant aviacijos bazę Kirgizija susitarė su Pentagonu, kad ji bus naudojama "vienerius ar dvejus metus".
"Nuo to laiko praėjo aštuoneri metai. Mes ne kartą su partneriais Amerikoje svarstėme finansinio atlygio temą, bet, deja, nesusilaukėme tarpusavio supratimo", - pažymėjo K.Bakijevas.
Jis taip pat sakė, kad antroji bazės panaudos sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad JAV kariai nužudė Kirgizijos pilietį oro uoste, ir šis nužudymas taip ir nebuvo ištirtas.
Pentagono ir NATO atstovai nesutinka uždaryti bazę, kuri yra svarbi užtikrinant karinę operaciją Afganistane, ir pareiškė, jog Biškekas juos patikino, kad ji toliau dirbs.
Naujas JAV prezidentas Barackas Obama ketina didinti karinio kontingento Afganistane skaičių kovai su stiprėjančiais talibais, o D.Medvedevas žadėjo bendradarbiauti su Vašingtonu kovojant su neteisėta narkotikų prekyba ir gabenant tranzitu civilinius krovinius į Afganistaną.
"Tai (bazės uždarymas) Kirgizijos kompetencijos klausimas, bet mūsų valstybės, pagal galimybes, turi padėti vykdyti operaciją regione", - sakė D.Medvedevas antradienį žurnalistams.
"Niekas mūsų atsakomybės nepanaikina. Kai dėl formų ir metodų, tai tam reikės susitarimo su partneriais", - pridūrė jis.
Kremlius laiko Kirgiziją savo placdarmu Centrinėje Azijoje ir ne kartą užsiminė, jog pageidautina, kad Amerikos karių nebebūtų regione.
2005 metais Pentagonas jau paliko Uzbekiją, kai Taškentas susipyko su Vakarais dėl kruvino maišto Andižane nuslopinimo.
Antradienį Rusija ir Kirgizija pasirašė susitarimus, pagal kuriuos Maskva suteiks Biškekui 150 mln. dolerių pagalbą, nurašys skolas ir suteiks 2 mlrd. dolerių paskolą Kambarato hidroelektrinei statyti.
Didelį energetikos išteklių stygių patirianti Kirgizija, po to, kai Uzbekija pakėlė eksportuojamų dujų kainą, tikisi, kad Rusija padės užbaigti statyti Kambarato hidroelektrinę.
Kirgizija, viena neturtingiausių Centrinės Azijos šalių, kurioje po "tulpių revoliucijos" pasikeitė valdžia, turi didelę užsienio skolą ir patiria pasaulinės krizės padarinius, daugiausia dėl sumažėjusių piniginių įplaukų iš keliasdešimt tūkstančių nelegalių dabininkų iš Kirgizijos, praradusių darbą Rusijoje.