Daugiausiai rinkikų atstovauja Kalifornijai
Kiekvienoje valstijoje piliečiai pirmiausiai išrenka rinkikus pagal valstijos atstovų skaičių Senate (2) ir Atstovų rūmuose (priklauso nuo gyventojų skaičiaus). Rinkikų kolegija visoje šalyje turi 538 balsus, kurie paskirstomi 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai su JAV sostine Vašingtonu.
Daugiausia rinkikų atstovauja tankiausiai apgyvendintai Kalifornijai – 55, mažiausiai, po 3 rinkikus, skirta mažesniosioms valstijoms - Aliaskai, Delaverui, Jutai, Montanai, Šiaurės Dakotai, Vermontui ir Vajomingui. Laimėjusiu laikomas tas kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip 270 rinkikų balsų.
Nors persvara minimali, atitenka visi balsai
JAV prezidento rinkimuose pergalė svarbi kiekvienoje valstijoje, o ypač tose, kur rinkėjai nėra tvirtai apsisprendę, kurios partijos kandidatui atiduos savo balsą. Daugumoje valstijų nuo seno susiklosčiusios tradicijos remti arba respublikonus, arba demokratus. Tokių apsisprendusių yra beveik 40, todėl aktyviausios pretendentų į prezidentus rinkiminių kampanijų varžybos vyksta svyruojančiose valstijose, kuriose gyvena apie 30 proc. JAV piliečių.
Kandidatui, net ir minimalia persvara laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje. Pavyzdžiui, jei Floridos valstijoje laimėtojo balsų persvara siekia tik pora procentų, jam atitenka visi 29 Floridos rinkikų balsai. Taigi, šalies prezidentu gali tapti net ir tas kandidatas, už kurį visos šalies mastu balsavo mažiau rinkėjų.
Rinkikai balsuos gruodį
Gruodžio mėnesį rinkikai savo valstijose susitinka oficialiai išrinkti būsimojo JAV prezidento. Nors pagal JAV Konstituciją Rinkikų kolegijos nariai techniškai gali balsuoti už bet kurį kandidatą, rinkikai yra įsipareigoję atiduoti balsą už jų valstijoje išrinktą kandidatą.
Prezidentas oficialiai paskelbiamas sausio mėnesį. Jeigu abu kandidatai surenka po 269 rinkikų balsų, būsimam JAV prezidentui išrinkti sukviečiami Atstovų rūmai.
Sistema sulaukia kritikos, kad neatspindi visų rinkėjų valios
Prezidento rinkimas per Rinkikų kolegiją susilaukia nemažai kritikos. Vyraujanti rinkimų sistema kaltinama prieštaraujanti demokratijos principams: rezultatai valstijų lygmenyje ne visada atspindi visos šalies rinkėjų valią, o lemiamus rezultatus lemia svyruojančios valstijos. Paskutinį kartą tokią situaciją buvo galima stebėti 2000 - aisiais metais, kai George‘as W. Bushas gavo pusę milijono mažiau balsų negu jo konkurentas Al Gore‘as, tačiau užsitikrinęs 271 rinkiko paramą tapo JAV prezidentu.
Vis dėlto, net ir po kelių Kongreso bandymų pakeisti netiesioginių rinkimų sistemą į pasaulyje labiau paplitusią tiesioginių rinkimų tradiciją, dabartinės tvarkos šalininkai tvirtina, kad Rinkikų kolegija yra svarbi demokratinių rinkimų dalis, kuri apsaugo mažesniųjų valstijų teises ir išlieka nepamainomas atributas federalistinėje Jungtinių Amerikos Valstijų tradicijoje.