Kokias kančias ir pažeminimą turi iškęsti Š. Korėjos lageriuose kalinami valdžiai neįtikę žmonės pasakojama spalio pradžioje Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje knygoje „Pabėgimas iš lagerio Nr. 14“. Pagrindinis knygos herojus Šinas Dong-hyukas – pirmasis žmogus, kuris gimė lageryje ir sugebėjo iš jo pabėgti. „Pabėgimas iš lagerio Nr. 14“ – abejingų nepaliekanti Šino gyvenimo istorija. Knyga daugelyje šalių tapo bestseleriu.
Pateikiame ištrauką iš leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos.
„Dešimt Lagerio Nr.14 įsakymų“
Nebesiginčijama dėl to, kur jos yra. Palydovo darytose aukštos skiriamosios gebos fotografijose, prieinamose per „Google Earth“ programą kiekvienam, besinaudojančiam interneto ryšiu, matomos didelės aptvertos teritorijos, besidriekiančios raižytuose Šiaurės Korėjos kalnų masyvuose.
Pietų Korėjos vyriausybė skaičiuoja, kad lageriuose yra apie šimtas penkiasdešimt keturi tūkstančiai kalinių, o JAV Valstybės departamentas ir kai kurios žmogaus teisių gynėjų organizacijų grupės jų suskaičiuoja net du šimtus tūkstančių.
Išanalizavus palydovo dešimtmečio nuotraukas, organizacija „Amnesty International“ 2011-aisiais pastebėjo naujas konstrukcijas lagerių viduje, susirūpino dėl jų viduje didėjančios populiacijos, galimai išaugusios dėl trumpalaikių neramumų, kuomet valdžia pereina iš Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) į jo jauno, nepatyrusio sūnaus rankas.
Pasak Pietų Korėjos žvalgybos ir žmogaus teisių gynėjų, esama šešių lagerių. Didžiausias iš jų – penkiasdešimties kilometrų ilgio ir keturiasdešimties kilometrų pločio; tai didesnis plotas nei užima Los Andželo miestas. Elektros įtampa įkrautos spygliuotos vielos tvoros ruožai, kur ne kur pertraukiami sargybinių bokštelių, palei kuriuos jie patruliuoja, juosia kone visus lagerius.
Du iš jų – 15 ir 18 – turi perauklėjimo zonas, kuriose kai kurie sulaikytieji laimingieji gauna pataisomąsias instrukcijas, grįstas Kim Jong Ilo ir Kim Il Sung (Kim Ir Seno) mokymais. Jei kaliniai įsimena pakankamai mokymų medžiagos ir įtikina sargybinius, kad yra lojalūs, tuomet jie gali būti paleisti, tačiau visą likusį gyvenimą juos seka valstybės saugumas.
Likę lageriai yra „absoliučios kontrolės zonos“, kur kaliniai, vadinami „nepataisomais“, dirba iki pat mirties. Šino lageris, 14-asis, yra absoliučios kontrolės zona.
Pagal savo reputaciją dėl ypač sunkių darbo sąlygų, sargybos budrumo ir nepermaldaujamo valstybės požiūrio į nusikaltimų, padarytų čia kalinčių kalinių (nemažai jų – kartu su savo šeimomis „išvalyti“ iš valdančios partijos, vyriausybės ir kariuomenės), rimtumą, ji yra žiauriausia iš visų.
1959 metais centrinėje Šiaurės Korėjos dalyje, Kaechone, Pietų Pchenjano provincijoje, įkurtame Lageryje Nr. 14 kali apytikriai penkiolika tūkstančių kalinių. Keturiasdešimt aštuonių kilometrų ilgio ir dvidešimt keturių kilometrų pločio teritorijoje yra ūkių, kasyklų, gamyklų, kurios tankiai „prisriegtos“ stačių kalnų slėniuose.
Nepaisant to, kad Šinas – vienintelis darbo stovykloje gimęs ir iš ten pabėgęs žmogus, galintis papasakoti savo istoriją, laisvajame pasaulyje dabar yra mažiausiai dvidešimt šeši liudininkai iš lagerių. Šį skaičių sudaro mažiausiai penkiolika šiaurės korėjiečių, kurie buvo įkalinti 15-osios stovyklos perauklėjimo srityje ir pasiekė, kad būtų paleisti, o vėliau atsidūrė Pietų Korėjoje.
Taip pat į šią šalį perbėgo buvę kitų lagerių prižiūrėtojai. Buvęs Šiaurės Korėjos privilegijuotojo Pchenjano pogrindžio pulkininkas leitenantas, prieš pasitraukdamas į Pietų Korėją anglų traukiniu, dviejose darbo stovyklose praleido šešerius metus.
Korėjos advokatų asociacijos išgryninti jų parodymai sudaro detalų kasdienio gyvenimo lageryje paveikslą. Kiekvienais metais keliems kaliniams įvykdomos viešos egzekucijos. Dar kiti mirtinai primušami arba slapčia nužudomi sargybinių, turinčių kone visas teises kalinius užgaulioti bei žaginti. Dauguma jų dirba žemę, kasa anglį, siuva karines uniformas ar gamina cementą, besimaitindami artima badui dieta, sudaryta iš kukurūzų, kopūstų ir druskos. Kaliniai netenka dantų, dantenos pasidaro juodos, silpnėja kaulai. Įžengę į ketvirtąją dešimtį, darbininkai susilenkia per juosmenį.
Gaudami drabužių komplektą vieną ar dukart per metus, paprastai jie dirba ir miega, vilkėdami nešvarius skarmalus, gyvena be muilo, kojinių, apatinių drabužių ar tualetinio popieriaus. Dvylikos–penkiolikos valandų darbo diena yra privaloma iki kol kalinys miršta, nesulaukęs penkiasdešimtmečio, – dažniausiai nuo ligų, sukeltų prasto maitinimosi, badavimo. Nepaisant to, kad tikslių duomenų gauti neįmanoma, Vakarų vyriausybės ir žmogaus teisių aktyvistų grupės skaičiuoja, jog minėtose lageriuose kankinami šimtai tūkstančių žmonių.
Dauguma šiaurės korėjiečių į darbo stovyklas siunčiami be jokio teisinio proceso, daug jų miršta taip ir nesužinoję, kuo yra kaltinami. Bowibu, Nacionalinė saugumo agentūra, suima juos namuose dažniausiai naktį. Kaltė dėl ryšių Šiaurės Korėjoje yra teisėta. Pažeidėjas dažnai įkalinamas kartu su visa šeima – tėvais ar vaikais. Kim Il Sungas 1972-aisiais priėmė įstatymą: „Klasės priešų – kad ir kas jie būtų – sėkla turi būti sunaikinta per tris kartas.“
Lagerio mokykloje iš Šino buvo reikalaujama šias taisykles įsiminti, prižiūrėtojai dažnai liepdavo jas išvardyti.
1. Nebandykite bėgti. Kiekvienas, pagautas bėgantis, bus tuoj pat nušautas. Kiekvienas bandymo pabėgti liudininkas, apie tai nepranešęs, bus tuoj pat nušautas. Kiekvienas bandymo pabėgti liudininkas privalo nedelsiant pranešti sargybiniui. Draudžiama rinktis dviejų ar daugiau asmenų grupėms su tikslu sugalvoti sąmokslą ar mėginti pabėgti.
2. Daugiau nei du kaliniai susitikti negali. Kiekvienas, negavęs sargybinio leidimo susirinkti daugiau nei dviem kaliniams, bus tuoj pat nušautas. Tie, kurie pateks į sargybinių kaimelį arba sugadins ką nors iš viešojo turto, tuoj pat bus nušauti. Joks susirinkimas negali viršyti atsakingo sargybinio leisto kalinių skaičiaus. Už darbovietės ribų daugiau nei dviejų kalinių grupė be leidimo rinktis negali. Naktį trijų ir daugiau kalinių grupės be atsakingo sargybinio leidimo keliauti negali.
3. Nevokite. Kiekvienas, aptiktas vagiantis, arba turįs ginklų tuoj pat bus nušautas. Kiekvienas, nepranešęs arba gelbėjantis žmogui, pavogusiam arba turinčiam ginklų, tuoj pat bus nušautas. Kiekvienas, vagiantis arba nuslepiantis bet kokius maisto produktus, tuoj pat bus nušautas. Kiekvienas, tyčia sugadinęs bet kokius reikmenis, naudojamus Lageryje, tuoj pat bus nušautas.
4. Būtina besąlygiškai paklusti sargybiniams. Kiekvienas, slepiantis blogus ketinimus prieš sargybinį ar fiziškai jį užpuolęs, tuoj pat bus nušautas. Kiekvienas, besąlygiškai nepaklusęs sargybinio nurodymams, tuoj pat bus nušautas. Negali būti jokių atsikalbinėjimų ar skundimusi sargybiniui. Sutikus sargybinį, privalu pagarbiai nusilenkti.
5. Kiekvienas, pamatęs bėglį ar kitaip įtartiną asmenį, privalo nedelsiant apie tai pranešti. Kiekvienas, pridengiantis ar globojantis bėglį, tuoj pat bus nušautas. Kiekvienas, laikantis ar slepiantis bėglio daiktus, susimokęs su juo arba apie jį nepranešęs, tuoj pat bus nušautas.
6. Kaliniai privalo vienas kitą stebėti ir nedelsiant pranešti apie įtartiną elgesį. Kiekvienas kalinys privalo stebėti kitus, išlikti akylas. Reikia atidžiai sekti kitų kalbas ir elgesį. Jei tik kas nors kelia įtarimų, reikia nedelsiant pranešti sargybiniui. Kaliniai turi ištikimai lankytis ideologinės kovos susirinkimuose, įnirtingai peikti save ir kitus.
7. Kaliniai turi su kaupu atlikti kiekvieną dieną jiems paskiriamą darbą. Kaliniai, nepaisantys darbo kvotų ar jų neįvykdantys, bus palaikyti nepatenkintais ir tuoj pat nušauti. Kiekvienas kalinys turi būti atsakingas tik už savo darbo kvotos įvykdymą. Įvykdyti darbo kvotą reiškia išpirkti nuodėmes, taip pat ir atlyginti valstybei už atlaidumą, kurį ji parodė. Sargybinio nustatyta darbo kvota gali būti nekeičiama.
8. Išskyrus darbo vietą, negali būti jokio lyčių maišymosi dėl asmeninių priežasčių. Seksualiai fiziškai santykiaujant be išankstinio leidimo, kaltininkai tuoj pat bus nušauti. Išskyrus darbo vietas, be išankstinio leidimo negali būti jokio kalbėjimosi tarp skirtingų lyčių. Be išankstinio leidimo draudžiama lankytis tualetuose, skirtuose priešingos lyties atstovams. Be ypatingos priežasties skirtingų lyčių atstovai negali vaikščioti susikibę rankomis ar miegoti šalia vienas kito. Be išankstinio leidimo kaliniai negali lankytis priešingos lyties gyvenamuose kvartaluose.
9. Kaliniai privalo nuoširdžiai atgailauti už klaidas. Bet kuris, nepripažįstantis savo klaidų ir jas neigiantis arba turintis iškreiptą nuomonę apie jas, bus tuoj pat nušautas. Kalinys privalo gerai apmąstyti savo kaltes, kurias padarė prieš valstybę bei visuomenę, ir stengtis jas išpirkti. Tik pripažinęs savo nuodėmes ir jas gerai apmąstęs, kalinys gali atsinaujinti.
10. Pažeidę stovyklos įstatymus ir taisykles, kaliniai tuoj pat bus nušauti. Visi kaliniai sargybinius privalo nuoširdžiai laikyti savo mokytojais ir, nepažeisdami dešimties stovyklos įstatymų ir taisyklių, atsiduoti darbui ir disciplinai, kad išpirktų savo praeities klaidas.
Plačiau apie tai skaitykite: